„Didžioji apklaustųjų dalis kolaboravimą vertina gana nuosaikiai. Kolaborantais mato represinių struktūrų darbuotojus ir tuos, kurie dalyvavo represijose ir galios pozicijose buvusius asmenis“, – teigė istorikas Valdemaras Klumbys.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, apie 80 proc. respondentų kolaborantais laikė tiesiogiai ar dalinai prie represijų prisidėjusius asmenis.
Tuo metu 76 procentai apklaustųjų teigė, kad represinėms institucijoms informaciją pateikę ar kitomis priemonėmis talkinę asmenys prisidėjo prie vykdomų represijų ar žudynių.
Šia apklausa buvo vertinami trys skirtingi okupacijos laikotarpiai: stalininis, nacistinės Vokietijos okupacijos (1941–1944 metai) ir postalininis (1953–1988 metai).
Vyrams aktualiau nei moterims
Pasak LGGRTC direktoriaus Arūno Bubnio, gauti duomenys atskleidžia visuomenės nuomonę apie dažnai viešojoje erdvėje ir politikoje iškylančius svarstymus keisti gatvių pavadinimus, nuimti atminimo lentas ir tokiu būdu ištrinti iš viešojo gyvenimo kolaborantais laikomus žmones.
„Politikai labai dažnai teigia, kad reikia būtinai griauti skulptūras, slėpti, pasmerkti būtinai ir panašiai. Tuo metu apie pusė apklaustųjų teigė, kad jiems svarbiausia, kad būtų kalbama apie tai, kad faktai būtų pagarsinami“, – teigė centro direktorius.
Pasak LGGRTC, žmonių atsakymai leido nustatyti pagrindines bendras kolaboravimo kriterijų grupes.
Mažiausiai kolaboravimu apklausti žmonės laikė visuomenės laikysenas, kurios įvardijamos kaip „kasdienis prisitaikymas“. Iš dalies kolaboravimu apklaustieji laikė „visus ar visas, kurie gyveno su okupantais, įskaitant santuokas“.
Tyrėjų duomenimis, vyrai dažniau negu moterys kolaboravimo klausimus laiko aktualiais.
„Vyrams kolaboravimo klausimai yra svarbesni ir visas grupes bei asmenis jie vertina griežčiau, daugiau jų priskiria kolaborantams. O kiti veiksniai, iš tikrųjų, diferencijuoja mažiau negu tikėjomės. Šiek tiek kai kuriems aspektams turi įtakos išsimokslinimas ir gyvenamoji vieta – didieji miestai kai kuriais atžvilgiais vertina kitaip negu kitos vietovės“, – teigė Genocido tyrimų centro vyriausioji istorikė Irena Šutinienė.
Aukštesnio išsilavinimo žmonės kiek dažniau laikė kolaborantais žmones, turėjusius realią sprendimų galią aukščiausiose valdžios institucijose. Kolaborantais buvo laikomi ir žmonės, kurie skleidė nacistinę ideologiją.
Anot I. Šutinienės, dažniausiai kolaborantams priskiriami visi susiję su vykdomomis represijomis, tiek patys dalyvavę, tiek dirbę tam tikrose struktūrose ar talkinę kaip agentai.
Antroje vietoje – darbas administracinėse ir partinėse struktūrose, kurios turėjo realią sprendimų priėmimo galią. Mažėjant sprendimų galiai, mažiau kolaborantais buvo laikomi žmonės, kurie dalyvavo kuriant ir skleidžiant okupacinę ideologiją.
S. Nėrį kolaborante laiko 15 procentų
Apklausoje buvo užduotas klausimas ir apie vadinamuosius slaptus agentus, kurie teikdavo informaciją KGB darbuotojams. Apklaustųjų nuomone, šie asmenys yra laikomi kolaborantais ir buvo vertinami griežčiau negu galios pozicijoje esantys pareigūnai.
„Labai griežtas visų laikotarpių vertinimas buvo slaptųjų agentų, tiek nacių, tiek abiejų sovietinių. Žymiai skiriasi nuo dirbusių represinėse struktūrose, nors realiai visas represijas organizavo ir vykdė represinių struktūrų nariai, o agentų vaidmuo dažniausiai būdavo pagalbinis. Manau, kad tai susiję ir su tokiu agentų demonizavimu viešojoje erdvėje, nuolatiniu, bent jau ilgalaikiu, gali būt susiję ir su moraliniais aspektais, nes paprastai savųjų išdavystės gali būti vertinamos moraliai griežčiau“, – teigė I.Šutinienė.
Su istorike sutinka ir V. Klumbys, kuris teigė, kad apklausoje slaptieji agentai yra vertinami kritiškiau negu etatiniai KGB darbuotojai, kurie vykdė sekimą ir tuos agentus verbavo.
Pasak tyrėjų, apklaustieji įvairius žinomus žmones koloborantais laiko stalinizmo laikotarpio asmenybes.
Pavyzdžiui, Antaną Sniečkų kolaborantu laikė 31 proc. apklaustųjų, o 28 proc. pasirinko atsakymą iš dalies. Petrą Cvirką kolaborantu laikė 19 procentų gyventojų, iš dalies – 39 proc., o Salomėją Nėrį kolaborante laikė 15 proc., iš dalies – 36 procentai.
Pasak tyrėjų, apklausos duomenys atskleidė, kad 45 proc. apklaustųjų sutinka su istorinių asmenybių, kaip kolaborantų, įvardijimu. Kad jų atminimo ženklus reikėtų palikti, prie jų pateikiant atitinkamą informaciją, mano 24 procentai.
Kategoriškoms nuomonėms – pripažintų kolaborantų atminimo ženklus pašalinimui iš viešųjų erdvių pritartų penktadalis apklaustųjų, o juos palikti nieko nekeičiant siūlo 16 proc. gyventojų.
Apklausą 2025 metų balandžio mėnesį atliko „Spinter tyrimai“. Apklausti 1019 vyresni nei 18 metų žmonės Lietuvoje. Tyrimo paklaida siekia 3 procentus.
(be temos)