Po devynių mėnesių petraukos P.Vileišio tiltu kauniečiai vėl galės trumpiausiu keliu pasiekti Vilijampolę ir Šilainius ar sugrįžti į miesto centrą.

Naktį pajudėjo automobiliai

Nuo šiol Petro Vileišio vardu oficialiai vadinamas Vilijampolės tiltas kasdien sutrumpins kelią tūkstančiams vairuotojų. Vakar vidurdienį ant tilto skambėjo oficialūs sveikinimai, padėkos, orkestro muzika, o vidurnaktį rekonstruotu tiltu pajudėjo pirmieji automobiliai.

"P.Vileišio vardas tiltui jau prilipo – prilipdėme lenteles su pavadinimu abiejuose tilto galuose. Tikiuosi, kad naujasis tiltas bus vadinamas P.Vileišio vardu ir prigis žmonių sąmonėje. Juk turime atsigręžti į istorines vertybes", – šypsodamasis sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Miesto vadovas puoselėja viltis, kad prasidėjusi ekonominė krizė nesutrukdys įgyvendinti ir kitų projektų. Vienas jų – avarinės būklės Panemunės tilto remontas.

"Tokių gerų metų gerinant transporto infrastruktūrą tikriausiai niekas neatsimena, tačiau reikia vertinti realiai – kiti metai bus sunkūs. Stengsimės nemažinti tempo, reikės praplatinti tiltą per Jiesios upelį. Jo prireiks uždarius Panemunės tiltą. Taip pat laukia Nemuno salos antrojo tilto projekto įgyvendinimas, kuris kainuos apie 10–12 mln. litų. Stengsimės rasti lėšų", – vylėsi A.Kupčinskas

A.Kupčinskas žadėjo, kad Panemunės tiltas turėtų būti pradėtas rekonstruoti 2010 m.

Remontui vadovavo moteris

Tilto rekonstrukcijos darbams vadovavusi "Kauno tiltų" darbų vadovė Jolanta Varkalienė pripažino, kad sunkiausia užduotimi tapo siekis tilto remontą užbaigti iki gruodžio. Pagal sutartį visi darbai turėjo būti atlikti iki 2009 m. kovo.

"Darbams atlikti buvo skirtas labai trumpas terminas. Pasižadėjome, kad tiltą atidarysime iki Kalėdų. Ilgos darbo valandos daugelį išvargino. Daug jėgų pareikalavo metalo konstrukcijų pakeitimas, o likę darbai yra mums įprasti. Po remonto pasikeitė tilto svoris, asfalto danga sudaro apie 10 cm. Pasikeitė turėklų svoris, sunkūs ketaus turėklai, svėrę apie 60 t, buvo pakeisti lengvesniais, apie 23 t sveriančiais turėklais. Visi šie pakeitimai palengvino tiltą", – pasakojo J.Varkalienė.

Ji tikisi, kad suremontuotas tiltas kauniečiams tarnaus dar 50 metų. "Tiltas atlaikys dar daugybę metų", – prognozavo moteris.

Komisija pastabų neturėjo

Dar optimistiškiau tilto ateitį vertino "Kauno tiltų" technikos direktorius Aldas Rusevičius. Dieną prieš oficialų atidarymą valstybinė statybų komisija pripažino, kad tiltas tinkamas eksploatuoti.

"Komisija priėmė atliktus darbus be jokių pastabų", – teigė A.Rusevičius.

Darbus atlikusi bendrovė "Kauno tiltai" suremontuotam Vilijampolės tiltui suteikė 5 metų garantiją, tačiau A.Rusevičius tikina, kad tiltas tarnaus žymiai ilgiau.

"Statybininkai tradiciškai garantuoja, kad, gerai prižiūrint, tiltui nereikės kapitalinio remonto bent 20 metų. Tačiau tai ne riba", – optimistiškai tilto ateitį vertino A.Rusevičius.

"Kauno tiltų" technikos direktoriaus teigimu, jis nenustebtų, jei tiltas, atšventęs 100 metų jubiliejų, būtų nenugriautas, o vėl suremontuotas.

Priekaištų tiltui per Nerį neturėjo ir Žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovai.

Informaciją apie pasikeitusius autobusų, troleibusų ir maršrutinių taksi maršrutus, susijusius su Vilijampolės tilto atidarymu, galite rasti kaunodiena.lt. Žadama, kad transporto eismo schemos bus nemokamai dalijamos ir Kauno miesto autobusuose ir troleibusuose.

Vilijampolės tiltas

Pastatytas 1960 m. pagal "Pramtransprojekt" projektą.

Remontuotas 2008 m., darbus atliko "Kauno tiltai".

Remonto kaina –17 mln. Lt.

Tilto ilgis – 287,55 m.

Petro Vileišio biografija

Inžinierius, visuomenės ir politikos veikėjas Petras Vileišis gimė 1851 m. laisvų karališkųjų valstiečių šeimoje Pasvalio rajone.

Baigė Peterburgo universitetą ir Kelių institutą.

Gyvendamas Rusijoje, vadovavo geležinkelių ir jų tiltų tiesimui, tiltų per Doną, Oką, Dnieprą, Dauguvą ir daugybę kitų upių statybai. Didžiąją dalį uždirbtų pinigų paaukojo Lietuvos reikalams, savo vadovaujamose įmonėse įdarbindavo lietuvius, padėdavo knygnešiams gabenti geležinkeliu knygas į Lietuvą.

1875 m. Peterburge išleido ranka rašytą laikraštėlį "Kalvis – melagis", kurį galima laikyti pirmuoju lietuvių šviesuomenės bandymu leisti lietuvišką periodiką.

P.Vileišis 1904 m. Vilniuje įsteigė pirmąją lietuvišką spaustuvę ir knygyną, išleido pirmąjį legalų lietuvišką dienraštį "Vilniaus žinios", savo lėšomis išleido 100 lietuviškų leidinių.

Kaune dirbo Susisiekimo ministerijos Inžinierių korpuso viršininku, o 1922–1923 m. buvo Lietuvos susisiekimo ministras.

P.Vileišio anūkė prisimena

P.Vileišio vyriausiojo sūnaus Jono dukra 90-metė Barbora Vileišytė, dabar gyvenanti Romoje, dar prisimena senelį Kaune. Sutikęs ją su mama vaikščiojančią Žaliakalnyje, visada paklausdavo: "Kas daryt, Barboryt?"

P.Vileišis turėjo tris sūnus ir tris dukteris, tarp kurių buvo ir ministrų, ir poetų, ir inžinierių.

P.Vileišis, kaip teigia jo anūkė Barbora, pastatė Vilniuje tiltą per Vilnelę. Tilte buvo įmontuoti šv.Kazimiero simboliai, kurie sovietmečiu buvo nupjauti ir įmesti į upę. Vienos vilnietės šeima dalį simbolių išgriebė iš upės ir išsaugojo juos.

B.Vileišytė dėkoja Kauno savivaldybei, sumaniusiai tiltui per Nerį suteikti P.Vileišio vardą. Įdomu tai, kad P.Vileišis dažnai pasirašydavo Petro Nėries slapyvardžiu.

Kaune mokykla, gatvė ir aikštė pavadintos P.Vileišio vardu. Šiai iškiliai asmenybei tarpukariu VDU suteikė Garbės daktaro vardą.