Moksleiviai ir narkotinės medžiagos: drausti, bausti ar kalbėtis?

– Buvo atlikta apklausa. Ką ji rodo? Kaip išsiskirsto tie procentai?

– Šį mėnesį atlikom tą apklausą, ką daryti, kad nepilnamečiai nenaudotų narkotinių medžiagų ir rezultatai maždaug taip pasiskirstė: 38 proc. už tai, kad reikia kažkokių griežtesnių priemonių, suteikti galimybę juos tikrinti, gaudyti ir pan., 28 proc., kad reikia daugiau laisvalaikio užsiėmimų, auklėjimo, tokių švelnesnių priemonių., 31 proc. už tai, kad reikia gaudyti platintojus.

– Tai išskirkim tuos procentus. Kas pasisako labiausiai už tai, kad reikėtų moksleiviams skirti daugiau laisvalaikio užsiėmimų, rūpintis jų užimtumu?

– Gal ir taip, ir taip pasiskirstė tie rezultatai. Už tas griežtesnes priemones yra mažesnio išsilavinimo, kaimo žmonės, vyresni žmonės, pensininkai. O už švelnias priemones tai pats jaunimas, ypač studentai, taip pat vilniečiai, didmiesčių gyventojai ir liberalių partijų atstovai. O 31 proc. už tai, kad gaudyt tuos platintojus. Žinoma, tai yra būtina priemonė, tą reikia daryt. Bet, matyt, tai nepakankama priemonė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

LNK žurnalistas taip pat apie šią problemą kalbėjosi su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstove Aušra Želviene.

– Sakykite, ką rodo statistika, kiek to mokyklinio amžiaus paauglių vartoja ir kokias priemones dažniausiai?

– Kalbant apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą, tai dažniausiai vartojamos yra elektroninės cigaretės. Lietuvos sveikatos mokslų universitetui atlikus 2022 m. tyrimą išsiaiškinta, kad apie 20 proc. moksleivių per paskutines 30 dienų vartojo elektronines cigaretes. Jeigu kalbant apie kanapes, tai gauta, kad apie 7,5 proc. per paskutines 30 dienų jas vartojo. Ir čia būtų devintokai.

– Jauna amžiaus kategorija…

– Dar tame pačiame klausimyne yra penktokai, septintokai ir devintokai. Tai jau čia vyriausia amžiaus kategorija iš atliekamos apklausos. Tačiau jeigu žiūrint kiek vartojo kada nors gyvenime, yra bandę atsitiktinai ar neatsitiktinai kažkaip, tai būtų 16 proc.

– O ką rodo statistika, kaip tie duomenys blogėja kartais, metais?

– Nėra kažkokio labai didelio blogėjimo. Jeigu žiūrėtume į rūkymą, tai tradicinių cigarečių vartojimas mažėja, elektroninių didėja. Kanapių vartojime nėra kažkokių radikalių šuolių šitoje apklausoje jaunimo tarpe. Alkoholio vartojimas mažėja.

– Dar yra duomenys, kad reikėtų galbūt ir mokyklose daugiau šviesti, daugiau kalbėti. Kalbėjome apie tas ugdymo pamokas, kurios yra skirtos lytiniam švietimui, bet kažkaip pasigedom įtrauktų įvairiausių programų apie rūkymo žalą, sveikos gyvensenos skatinimą. Ką čia reikėtų daryti?

– Šitoj naujoj gyvensenos programoj yra dalis tiek apie sveiką gyvenseną, tiek apie psichoaktyviąsias medžiagas.

– Kiek procentaliai skirta tokių pamokų, diskusijų?

– Tiek pat kiek ir lytiniam ugdymui. Tai yra viena pamoka kas antrus metus.

– Vieną kartą per metus? Jeigu moksleivis sirgo, praleido, neišgirdo visiškai?

– Čia jau mokyklos reikalas, kaip pasidalina visą tą medžiagą ir pan.

– O kaip mes atrodom Baltijos šalių kontekste, Europos šalių kontekste? Pas mus situacija pati blogiausia ar vis tik yra šalių, kuriose situacija dar prastesnė?

– Jeigu teisingai atsimenu, pas mus situacija yra prasčiausia.

– Visoje Europoje?

– Ne visai. Bet mes esame ten, kur bloga situacija. Ir tai buvo 2019 m. duomenys. Dėl narkotikų tai mes esam kažkur link vidurio.