Teismas uždavė galvosūkį Seimui Pereiti į pagrindinį turinį

Teismas uždavė galvosūkį Seimui

2004-05-28 00:00

Neaišku, ką daryti su viena iš Konstitucijos pataisų, dėl kurios jau sykį balsuota Seime

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Neaišku, ką daryti su viena iš Konstitucijos pataisų, dėl kurios jau sykį balsuota Seime  

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl draudimo apkaltos būdu iš pareigų pašalintiems asmenims kada nors kandidatuoti į aukštus postus davė papildomo darbo Seimui. Jis turės gerokai pakoreguoti kai kuriuos svarbius įstatymus.

Be to, turės apsispręsti, ką daryti su Konstitucijos pataisa dėl apkaltos būdu nušalintų pareigūnų galimybės ateityje užimti kokius nors įtakingus politinius postus.  

Reikės koreguoti įstatymus  

Parlamentarai turės vėl koreguoti neseniai papildytą Prezidento rinkimų įstatymą. Kaip žinoma, KT nutarė, kad šio įstatymo pataisos, nustatančios, kad asmuo, sulaužęs duotą priesaiką arba šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų, negali būti registruojamas kandidatu į valstybės vadovus, atitinka Konstituciją. Tačiau nuostata, kad toks registravimas negalimas tik penkerius metus, pripažinta neatitinkančia pagrindinio šalies įstatymo, nes, anot KT, joks senaties terminas konstitucinės atsakomybės klausimams netaikomas, todėl tokie asmenys niekada negali siekti tokių pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti.

Todėl Seimas greičiausiai dar birželio mėnesį pataisys Prezidento rinkimų įstatymą ir išbrauks penkerių metų apribojantį terminą, nustatydamas, kad apkaltos būdu pašalintas pareigūnas niekada negali kandidatuoti į valstybės vadovus.

KT taip pat pabrėžė, kad toks pats reikalavimas turi būti taikomas visoms renkamoms ar skiriamoms pareigybėms, kurias pradedant eiti būtina prisiekti Lietuvos Respublikai. Taigi lygiai taip pat už Konstitucijos pažeidimus ar priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš pareigų pašalinti asmenys negali pretenduoti ir į Seimo narius, ministrus pirmininkus ar ministrus, teisėjus, valstybės kontrolierius.

Todėl parlamentui teks papildyti Seimo rinkimų, Vyriausybės bei kai kuriuos kitus svarbius įstatymus, nustatant, kad asmenys, sulaužę priesaiką ir netekę savo pareigų, niekada negali būti registruojami kandidatais į Seimo narius, niekada negali būti paskirti į premjero ar ministro, valstybės kontrolieriaus postą, niekada negali tapti teisėjais.  

Bus konsultuojamasi su teisininkais  

Be to, Seimui dabar teks sukti galvą, ką daryti su jau kartą balsuota Konstitucijos pataisa dėl apkaltos būdu nušalintų pareigūnų teisės kandidatuoti į Seimą ir prezidentus apribojimo tik penkeriems metams. Kai kurie parlamentarai ir teisininkai tikina, kad tokia pataisa jau nebereikalinga.

Gegužės 4 dieną Seimas jau yra pirmą kartą balsavęs už Konstitucijos pataisą, užkertančią galimybę apkaltos būdu iš pareigų pašalintiems asmenims penkerius metus siekti Prezidento posto ar Seimo nario mandato. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Juliaus Sabatausko, po KT išvados ši pataisa neteko prasmės. “Teismui nusprendus, jog apkaltos būdu iš pareigų pašalintiems asmenims taikoma atsakomybė nėra ribojama jokiais terminais, ši Konstitucijos pataisa nebereikalinga. Todėl antrojo balsavimo dėl šios pataisos negali būti”, - “Kauno dienai” sakė jis.

Bet kuri Konstitucijos pataisa įsigalioja tik po to, kai dėl jos balsuojama dukart. Antrasis balsavimas dėl minėtos pataisos turėtų įvykti ne anksčiau kaip rugpjūčio 4 dieną.

Laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas Česlovas Juršėnas “Kauno dienai” patvirtino esąs panašios nuomonės, kaip ir J.Sabatauskas. “Ta pataisa lyg ir netenka prasmės dėl dviejų dalykų - dėl to, kad KT nustatė, jog draudimas apkaltos būdu pašalintiems asmenims kandidatuoti į Seimo narius ar prezidentus, pasirodo, jau yra užprogramuotas šiuo metu egzistuojančiame Konstitucijos tekste, ir dėl to, kad negali būti taikomas penkerių metų vadinamasis senaties terminas”, - aiškino jis.

Tačiau kaip elgtis su kartą jau balsuota Konstitucijos pataisa, pasak laikinojo Seimo vadovo, bus sprendžiama pasitarus su parlamentinių frakcijų atstovais ir su teisininkais.  

Prisimenamas Priesaikos įstatymas  

Konstitucinės teisės ekspertai mano, kad Seimas galėtų ir nerengti antrojo balsavimo dėl Konstitucijos pataisos, nes KT pakankamai išsamiai išdėstė, ką reiškia konstitucinė atsakomybė, apkalta ir priesaika. Todėl papildomo šių sąvokų išaiškinimo Konstitucijoje jau nebereikia. Tuo labiau kad pataisos numatytas penkerių metų apribojimas kandidatuoti irgi netelpa į KT išaiškinimo ribas.

“Šioje situacijoje yra galimybė keisti Konstituciją, tačiau, pavyzdžiui, tik išvis atsisakant apkaltos instituto arba priesaikos. Bet visi sveiku protu mąstantieji supranta, kad tai atvertų kelius politikų nežabotai laisvei ir savivalei”, - tvirtino Lietuvos teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėja profesorė Toma Birmontienė.

KT sprendimas atgaivina ir primirštą Priesaikos įstatymo idėją. Prezidento skandalo įkarštyje parlamento valdybos sprendimu suformuota darbo grupė parengė Priesaikos įstatymo projektą. Jam buvo iš esmės pritarta valdyboje, tačiau paskui projektas nukeliavo į stalčius, net neužregistravus jo Seimo posėdžių sekretoriate.

Dabar, pasak Seimo nario J.Sabatausko, Teismo suformuluota priesaikos konstitucinė reikšmė ir prasmė vėl verčia prisiminti šį projektą. Jis galėtų būti svarstomas jau vasarą ir rudenį priimtas. Tačiau projektas turės būti pakoreguotas atsižvelgiant į KT nutarimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų