Tokias tendencijas atskleidė tarnybos atliktas tyrimas, kurio dalyviai pasakojo, kad nuomotojai atsisakydavo tęsti pokalbį vos supratę, kad į juos kreipėsi užsienietis, nesutikdavo kalbėti kita kalba nei lietuvių.
„Iš dalyvių pasakojimų galime spręsti, kad iš esmės kalba yra tik signalas, kad būsto nuoma domisi žmogus iš užsienio, o reali atsisakymo nuomoti priežastis – ne pati kalba“, – pranešime cituojama Lygių galimybių integravimo ekspertė Ieva Laugalytė.
„Platesnį socialinį ratą turintys tyrimo dalyviai pasakojo prašę vietinių – bendradarbių, draugų – pagalbos susikalbant su potencialiais nuomotojais. Atsakymas vis tiek dažnai buvo toks pat – užsieniečiams būstas nenuomojamas“, – teigia ji.
Tyrimo dalyvių patirtys liudija, kad būstą Lietuvoje susirasti itin sunku juodaodžiams: situacijos, kai atsisakyta nuomoti būstą vos žmogų pamačius, atsikartojo.
Anot tarnybos, žmonės pasakojo, kad iki tol vykęs sklandus bendravimas susitikus tuoj pat pasikeisdavo: vieni nuomotojai iškart atvirai pasakydavo, kad nenuomos juodaodžiams, kiti teigė, esą būstas jau išnuomotas, arba vilkino procesus, kol galiausiai nebeatsakydavo į žinutes ir skambučius.
I. Laugalytės teigimu, tokios istorijos atspindi nerašytas socialines hierarchijas, pagal kurias juodaodžiais žmonėmis pasitikima dar mažiau nei kitais iš užsienio atvykusiais žmonėmis.
„Pavyzdžiui, vienas Airijos būsto nuomos rinkoje atliktas eksperimentas parodė, kad nigeriečių kilmės migrantai sulaukė gerokai mažiau kvietimų apžiūrėti būstą nei airių kilmės gyventojai ir gyventojos, taip pat ir gerokai mažiau nei žmonės, atvykę iš Lenkijos“, – sakė lygių galimybių integravimo ekspertė.
„Tad juodaodžiai žmonės yra nepageidaujami nuomininkai ne tik dėl to, kad jie yra užsieniečiai, bet ir dėl to, kad yra juodaodžiai“, – pridūrė ji.
Pasak tyrimo dalyvių, būsto nuomos paieškas itin apsunkino nuomotojų nenoras nuomoti būsto šeimoms su vaikais.
Tuo metu kita istorija atskleidė, kaip diskriminacija kai kuriais atvejais gali kilti ir dėl asmens religijos – prieš išnuomojant būstą kaimynų buvo atsiklausta, ar jie neprieštarauja, kad tame pačiame name gyvens musulmonai.
„Nuomotojų sprendimai dažnai grindžiami išankstinėmis nuostatomis ir įsivaizdavimu, koks turėtų būti tobulas, jų pageidaujamas nuomininkas – tai lietuviškai kalbantis baltaodis, vaikų neturintis vidurinės klasės žmogus ar šeima“, – aiškino I. Laugalytė.
„Todėl nesunku įsivaizduoti, kad iš Ukrainos į Lietuvą atvykusi vieniša mama susiduria su dideliais sunkumais ieškodama būsto. Šiuo atveju susikerta net kelios tapatybės – moters, užsienietės, vienišos mamos, ir rizika patirti diskriminaciją dar padidėja“, – pastebi ji.
(be temos)
(be temos)
(be temos)