„Ministerija savo darbus padarė ir Nacionalinė švietimo agentūra yra pasirengusi egzaminus vykdyti“, – šią savaitę per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

„Nematome problemos, kad nebūtų kaip, kur ir kada mokytis lietuvių kalbos“, – tvirtino jis.

Viceministro teigimu, prognozuojama, kad sausio ir vasario mėnesiais į Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) kreipsis iki 10 tūkst. užsieniečių dėl lietuvių kalbos egzamino laikymo.

Anot jo, Vyriausybėje svarstyta, kad jeigu NŠA nesusitvarkytų su norinčiųjų laikyti lietuvių kalbos egzaminą srautais, būtų kreipiamasi pagalbos į universitetus, tačiau kol kas tam nėra poreikio.

NŠA direktorius Simonas Šabanovas sakė, kad pernai A2 lygio testus laikė beveik 900 žmonių.

„Suprasdami situaciją, sausio 14–16 dienomis ir taip pat vasario pradžioje užtikrinsime galimybę bazinio lygio kategorijos egzaminą laikyti 4,8 tūkst. žmonių 58 Lietuvos savivaldybėse“, – pranešė jis.

„Įvertinant šių metų patirtį ir žiūrint į ateitį, manome, kad galimybė 4,8 tūkst. asmenų laikyti (egzaminą – BNS) artimiausią mėnesį su puse tikrai turėtų užtikrinti poreikius“, – pridūrė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė tvirtino, kad užsieniečiai susiduria su sunkumais norėdami NŠA registruotis laikyti lietuvių kalbos egzaminą.

Anot jos, registravimo sistema gana sudėtinga, dažnai stringa, užsieniečiai skundžiasi, kad jie nepavyko užsiregistruoti. Be to, registruojantis egzaminui jau reikia būti sumokėjus už jo laikymą.

NŠA direktorius sutiko, kad „registravimo sistema nėra ideali“, bet pabrėžė, kad laisvų vietų visuomet lieka.

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojo Donato Smalinsko teigimu, inspektoriams nustačius, kad užsienietis neturi pažymėjimo, jog moka lietuvių kalbą jam privalomu lygiu, bus surašomas protokolas ir duodamas pusmečio terminas išmokti kalbą bei išlaikyti egzaminą.

Jis taip pat vylėsi, kad Seimas priims Kelių transporto kodekso pataisas, jog asmenys prieš pradėdami teikti pavėžėjimo paslaugas, privalėtų pristatyti nustatytos formos valstybinės kalbos mokėjimo lygio pažymėjimą.

Pasak D. Smalinsko, tai būtų gera prevencinė priemonė, kuri leistų užtikrinti, kad būsimi vežėjai mokėtų valstybinę kalbą.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys socialdemokratas Darius Jakavičius teigė, kad darbdaviai tiesiogiai atsakingi už tai, jog darbuotojai mokėtų lietuviškai atitinkamu lygiu.

Pasak jo, dabar pasitaikančios situacijos yra netoleruotinos.

„Atkreipiu dėmesį, kad mažesnėse parduotuvėse nebeliko lietuviškai kalbančių darbuotojų. Jie tiesiog tau parodo, kad savitarnos kasose gali nusipirkti tas prekes. Čia ir kyla klausimas, ar iš tikrųjų turime toleruoti, kad Lietuvos sostinėje, pabrėžiu, prekybos tinklo parduotuvėse nebelieka lietuviškai kalbančių žmonių?“ – per komiteto posėdį kalbėjo parlamentaras.

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančius teisės aktus prekybos centrų darbuotojai jau turi kalbėti lietuviškai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos grupės patarėja Gražina Genė informavo, kad ministerija šiuo metu su Europos Komisija derina finansavimo schemą, kuri sudarytų sąlygas 2026 metų viduryje arba pabaigoje finansuoti lietuvių kalbos mokymo paslaugas trečiųjų šalių piliečiams.

Patiems mokymams ir komunikacijai numatyti beveik 5 mln. eurų, planuojama pasiekti 6,3 tūkst. dalyvių. Dar apie 500 tūkst. eurų būtų skiriama centralizuotai registracijos sistemai.

Kaip rašė BNS, pernai spalį Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kad tiesiogiai paslaugas teikiantys užsieniečiai ir juos samdančios įmonės klientus privalo aptarnauti lietuviškai.

Lapkričio pabaigoje Vyriausybė nustatė trečiadienį naują – bazinį – lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo kitų metų turės atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.

Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, sugeba prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.

Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas bus taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje.

Bazinė kategorija taip pat bus taikoma užsieniečiams, turintiems leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvoje, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas ir kuriems Valstybinės kalbos įstatyme yra nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą ir aptarnauti gyventojus valstybine kalba.

Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, įdarbinti ir dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos.

Taip pat nustatyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys turės užtikrinti, kad jų darbuotojai ar jie patys tiesiogiai aptarnautų gyventojus atitinkamu valstybinės kalbos mokėjimo lygiu.

Praėjus dvejiems metams norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje leidimą gyventi Lietuvoje turėjo beveik 218 tūkst. užsieniečių, per 77 tūkst. jų sudarė Ukrainos piliečiai.

Pastariesiems nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo nuo kitų metų nebūtų aktualus, nes jiems lietuviškai neprivalu mokėti pagal laikinąją apsaugą. Tokį statusą ukrainiečiams karo pabėgėliams Vyriausybė šią savaitę pratęsė iki 2027-ųjų.