„Į streiką įsitraukė apie 220 mokyklų ir apie 4 tūkst. mokytojų. Manom, kad tai yra didžiausia streiko pradžia, negu kada nors yra buvę, nes kad tiek įstaigų iš karto įsitrauktų į streiką, nėra buvę“, – BNS pirmadienio rytą sakė Vilniaus Baltupių progimnazijoje besilankantis A. Navickas.
Streikas prasidėjo pirmadienį 8 valandą.
A. Navicko teigimu, yra mokyklų, kur streikuoja visi mokytojai, dalyje dirba tiek, jog neįmanoma užtikrinti ugdymo proceso.
LŠDPS pirmininko teigimu, streikuoti žadama iki kitų metų biudžeto priėmimo Seime, šios procedūros data bus nustatyta po svarstymo, kuris vyks gruodžio pradžioje.
„Prasminga dabar atkreipti dėmesį, kai biudžetas svarstomas. Paskui, ar būtų prasminga tęsti (streiką – BNS), tai toliau ir svarstysim“, – kalbėjo jis.
„Mokytojų pilietinė galia – išaugusi“
LŠDPS neterminuotą streiką paskelbė su Vyriausybe nesutarusi dėl didesnio darbo užmokesčio didinimo 2027 metais.
Profsąjunga reikalauja bent 10 proc. padidinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir imtis konkrečių veiksmų, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
LŠDPS teigimu, šiems reikalavimams įgyvendinti papildomai reikėtų 78,5 mln. eurų.
Pagal Vyriausybės siūlomą kitų metų biudžeto projektą mokytojams suplanuotas 7,56 proc. (92–152 eurais į rankas) darbo užmokesčio augimas, tam numatyti 245 mln. eurų.
„Vyriausybė ir ministerija turi įsivertinti, kad mokytojų pilietinė galia yra išaugusi ir manipuliuoti neva tai sutariama su profesinėmis sąjungomis, kurios galbūt ir neatstovauja mokytojams, kartais daugiau atstovauja ministerijos pozicijai. Nebepavyks mokytojų vedžioti už nosies“, – aiškino A. Navickas.
Dėkojo ministrui pirmininkui
Premjeras Mindaugas Sinkevičius dar praėjusią savaitę pabrėžė, kad niekam kitam darbo užmokestis nedidinamas tiek, kiek mokytojams. Jis ragino pedagogus turėti saiką.
A. Navickas tikino, jog, jo manymu, tokie raginimai paskatino prie streiko jungtis daugiau įstaigų.
„Padėkoti galima premjerui, nes dar penktadienį planavo apie 150 įstaigų įsitraukti, o dabar jau 220 įsitraukė. Turbūt labai užgavo mokytojus toks pasakymas, nes mokytojai tikėjosi ir laukė, kad Vyriausybė galvoja apie mokytojus, apie pažadų įgyvendinimą, (...) bet pamatėm, kad premjerui jau dabar atrodo, kad mokytojai per daug uždirba“, – kalbėjo jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šių metų antrą ketvirtį vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarė 3131 eurą, neatskaičius mokesčių, arba 1894 eurus į rankas. Bendras šalies VDU – atitinkamai 2616 ir 1588 eurai.
Pernai prieš 2026 metų biudžeto priėmimą LŠDPS taip pat grasino streikuoti. Tuomet švietimo ministrė Raminta Popovienė pranešė radusi papildomus 100 mln. eurų pedagogų atlyginimams.
LŠDPS streiką buvo paskelbusi ir 2023 metais. Tada dalis pedagogų su pertraukomis nedirbo nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio vidurio, kol Seimas patvirtino 2024 metų biudžetą.
2018 metais ši profesinė sąjunga surengė neterminuotą streiką, kurį laiką streiko organizatoriai buvo užėmę vieną salę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
Ministrė ragina mokytojus nestreikuoti, sako, kad yra kitų priemonių ieškoti sutarimo
LŠDPS pirmadienį pradėjus neterminuotą pedagogų streiką, švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė ragina mokytojus nestreikuoti ir sako, kad yra kitų priemonių ieškoti sutarimo.
„Kalbamės, diskutuojame, girdime ir tikrai labai vertinu visas priemones, kuriomis mokytojai siekia įgyvendinti savo lūkesčius, bet dar kartą, kaip ministrė, tikriausiai galiu kreiptis (...) ir į mokytojus, kad tikrai nesirinktų tos pačios drastiškiausios priemonės, kaip streikas, nes tikrai yra įvairiausių priemonių, mes galime susėsti prie stalo, mes galime kitomis priemonėmis sėsti, ieškoti (sprendimų – BNS) ir derėtis“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Popovienė.
„Tačiau tikrai streikas dabar yra tokia jau kraštutinė priemonė ir aš sakyčiau galbūt tokia priemonė, kuri pagal mūsų derybas, kurios dabar vyksta, tikrai neturėtų būti, nes mes neturime jokių ten nesuderinamumo protokolų ar kitų nuostatų, kas atlieptų, kad tai jau būtų kraštutinė priemonė. Bet, žinoma, aš gerbiu nuomonę, gerbiu visas priemones, kurias renkasi mokytojai“, – aiškino ji.
Ministrė be kita ko pabrėžė, kad per dvejus metus pedagogų atlyginimams didinti valstybė skyrė daugiau nei pusę milijardo eurų ir tai yra šalies galimybių ribos.
Ministerija: galimybių skirti papildomų lėšų mokytojų algoms kitų metų valstybės biudžete nėra
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia suprantanti streiką pradėjusios LŠDPS lūkestį dėl didesnių algų mokytojams, tačiau pabrėžia – resursų kitų metų valstybės biudžete tam nėra.
„Ministerija supranta profsąjungų išreikštą poreikį, kad mokytojų, dėstytojų atlyginimai dar labiau augtų. Vis dėlto galimybių skirti daugiau lėšų, kad mokytojų atlyginimai didėtų 10 proc., kitų metų valstybės biudžete nėra“, – Eltai atsiųstame atsakyme nurodė ministerija.
„Ministerija vertina mokytojų nuomonę ir visas dialogo formas, tačiau kviečia mokytojus įvertinti valstybės biudžeto galimybes ir kartu ieškoti sprendimų, atsisakant streiko kaip kraštutinės priemonės“, – pabrėžė ŠMSM.

(be temos)
(be temos)
(be temos)