Sustojusi liustracija Pereiti į pagrindinį turinį

Sustojusi liustracija

2003-08-16 00:00

Įstatymas, kuriuo Lietuva turėjo “apsivalyti nuo KGB”, iki galo bus įvykdytas mažiausiai po dešimtmečio

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Įstatymas, kuriuo Lietuva turėjo “apsivalyti nuo KGB”, iki galo bus įvykdytas mažiausiai po dešimtmečio

Prieš dvejus metus paskelbusi poros asmenų, nuslėpusių bendradarbiavimą su sovietiniu saugumu, pavardes, speciali tarpžinybinė komisija jau ilgokai tyli, nors būta prognozių, kad netrukus tokių pavardžių pasipils kaip iš gausybės rago.

Komisija tvirtina, kad “apsivalymo nuo KGB” procesas Lietuvoje truks dar gana ilgai.

Tuo tarpu politikai kartais išmeta sovietinio saugumo kortą. Ypač tokių atvejų pagausėja prieš rinkimus. Manoma, kad kitąmet, kai Lietuva rinks savo atstovus į Europos Parlamentą bei šalies Seimą, bendradarbiavimo su KGB šešėlis vėl bus prisimintas.

Specialus teisės aktas

Prieš daugiau kaip ketverius metus konservatorių dotuojamas Seimas priėmė įstatymą dėl asmenų, bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos.

Neoficialiai jis vadinamas liustracijos įstatymu, nes būtent šiuo lotyniškos kilmės žodžiu, reiškiančiu “peržiūrėjimą, peržiūrą” arba “apsivalymą”, pokomunistinėse valstybėse vadinamas procesas, kurio metu išaiškinami buvusių okupacinių specialiųjų tarnybų bendradarbiai.

Priimtame įstatyme nurodyta, kad visi buvę KGB bendradarbiai turi prisistatyti specialiai tarpžinybinei komisijai. Ši turi juos įregistruoti, patikrinti, koks buvo jų santykis su sovietų saugumu. Visi duomenys apie prisipažinusius sovietinio saugumo bendradarbius, išskyrus atvejus, kai tokie yra aukšti valstybės pareigūnai ar teisėjai, laikomi valstybės paslaptimi ir neskelbiami.

Per specialiai nustatytą pusantrų metų terminą tarpžinybinei Liustracijos komisijai apie buvusį bendradarbiavimą su KGB prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ar slaptųjų agentų.

Gauti duomenys nuolat tikrinami. Pasak komisijos narių, “procesas nėra toks paprastas, kaip galbūt atrodo iš šono, kaip mes iš pat pradžių įsivaizdavome”.

Dvi pavardės

Nors apie bendradarbiavimą su KGB prisipažino pusantro tūkstančio piliečių, Liustracijos komisijos nuomone, yra ir nemažai neprisipažinusiųjų. Įstatymas įpareigoja komisiją paskelbti tokių pavardes biuletenyje “Valstybės žinios”.

Kalbama, kad Lietuvoje galėjo būti tūkstančiai per 50 okupacijos metų su sovietiniu saugumu bendradarbiavusių žmonių, tačiau per dvejus Liustracijos komisijos darbo metus paskelbtos tik dviejų laiku nepranešusių apie savo bendradarbiavimą su KGB asmenų pavardės.

Viename užpernai vasarą paskelbtame pranešime nurodoma, kad buvęs KGB bendradarbis yra 50 metų vilnietis Algirdas Krasauskas, anksčiau dirbęs vidaus reikalų sistemoje, tačiau pernai perėjęs dirbti į privačią įmonę. Jis laiku nepranešė Liustracijos komisijai apie savo bendradarbiavimą su sovietų specialiąja tarnyba.

Kitame tuo pat metu paskelbtame komisijos pranešime tvirtinama, kad slaptą bendradarbiavimą su sovietų saugumu nuslėpė buvęs žurnalistas, dabar advokatas, Vilniuje gyvenantis 52 metų Egidijus Žičkus.

Pastarasis bandė pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe kreiptis į teismą dėl Liustracijos komisijos sprendimo, tačiau teismo procesą pralaimėjo.

Buvusiems KGB bendradarbiams numatyti apribojimai dirbti tam tikrose sferose, ypač susijusiose su šalies saugumo užtikrinimu.

Rinkimų kampanija vėl iškels problemą

Kitas neprisipažinusiųjų pavardes komisija tvirtina galėsianti paskelbti tik kruopščiai ištyrusi, tačiau nuolat susiduriama su įvairiomis problemomis. Pavyzdžiui, iš Rusijos labai sunku atgauti didelį kiekį bendradarbiavusių su KGB Lietuvos piliečių bylų.

Niekas nesiryžta prognozuoti, kada vėl bus paskelbtos pavardės asmenų, nuslėpusių savo bendradarbiavimą su sovietų saugumu. Tai priklausys nuo to, kaip pavyks surinkti neginčijamą medžiagą apie bendradarbiavusiuosius. Procesas gali užtrukti labai ilgai, gal net ištisus dešimtmečius.

Iš bendradarbiavusių su KGB, tačiau viešai to neprisipažinusių Seimo narių pagal įstatymą turi būti atimamas mandatas. Dabartiniame Seime nėra nė vieno tautos atstovo, kurio bendradarbiavimas su KGB būtų oficialiai pripažintas.

Teismas prieš kelerius metus buvo nustatęs, kad parlamentarė Kazimiera Prunskienė bendradarbiavo su sovietų saugumu Šatrijos slapyvardžiu, tačiau šis teismo sprendimas šiemet buvo anuliuotas.

Vis dėlto parlamentarų galimo bendradarbiavimo su KGB korta dar naudojama politiniuose žaidimuose. Ypač jų pagausėja prieš įvairius rinkimus. Todėl tikėtina, kad kitąmet Lietuva vėl prisimins sovietinį saugumą ir galimus jo bendradarbius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų