Studentė į teismą padavė savo tėvą: tu privalai mane išlaikyti

Tai nebuvo pirmas procesas su kita šeima taip pat vaiko susilaukusiam vyrui – už tai, kad neskyrė paramos su motina augusiai dukrai, dar prieš 13 metų jis buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Be to, nepilnametės motina vyrui buvo iškėlusi ir civilinę bylą dėl išlaikymo – tik tokiu būdu jai pavyko pasiekti, kad buvęs sutuoktinis išlaikytų savo dukrą iki ši sulauks 18 metų.

Neįtikėtina, bet kai ši diena išaušo, alimentus dukrai mokėjęs tėvas iš karto nutraukė paramos skyrimą, nors ji tuo metu dar mokėsi mokykloje. Teismas buvo nusprendęs, kad nuo 2021 metų tėvas dukros išlaikymui kas mėnesį turi skirti po 300 eurų (anksčiau buvo priteista mažesnė suma).

Dėl vengimo išlaikyti dukrą iškėlė baudžiamąją bylą

Daugiau kaip prieš 20 metų susituokęs ir su žmona dukros susilaukęs vyras (jo duomenų Delfi.lt negali skelbti, nes taip bus galima atpažinti jo dukrą), kaip teigė dabar jau buvusi šio sutuoktinė, nieku nedirbo, darbo neieškojo ir kai 2005 metų pabaigoje gimė dukra, dėl to šeimoje kilo daug konfliktų.

„Buvęs sutuoktinis su policijos pagalba buvo iškeldintas iš mano motinai priklausančių namų“, – dar 2012 metais, kai teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl vengimo išlaikyti dukrą, nurodė moteris.

Netrukus jų santuoka buvo nutraukta, vaiko gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina, o vyrui buvo nurodyta prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.

„Buvęs sutuoktinis pinigų nemokėjo, jis man teigė, kad nežinojo, jog turi išlaikyti vaiką, – tada teisme aiškino motina. – Po skyrybų iš pradžių mes bendravome draugiškai, kuomet susitikdavome, jis lankydavo vaiką, o aš vis užsimindavau, kad yra nemokami pinigai, klausdavau, ar yra galimybė kažkiek sumokėti, bet jokio atsakymo negaudavau.“

Anot jos, po kiek laiko buvęs sutuoktinis emigravo į Jungtinę Karalystę – tik tada pinigus pervedė į antstolės sąskaitą, nes kitaip nebūtų galėjęs išvykti iš Lietuvos.

„Išvykęs jis dukros nelankė ir neskyrė pinigų išlaikymui“, – teismui tvirtino moteris.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn dėl vengimo išlaikyti dukrą patrauktas tėvas aiškino, kad niekada nevengė išlaikyti vaiko.

„Kai turėdavau darbą, teikdavau išlaikymą, o tuo metu, kai nemokėjau pinigų, būdavau labai sunkioje finansinėje situacijoje, negalėjau niekur susirasti darbo“, – jis tikino, kad kartais pasiskolindavo pinigų, jog galėtų dengti įsiskolinimą.

Išvykęs jis dukros nelankė ir neskyrė pinigų išlaikymui.

„Buvau bedarbis, o paskui prasidėjo visuotinė krizė – netekau ne tik darbo, bet ir buto, kurį įsigijau paėmęs kreditą iš banko, tačiau negalėjau mokėti lizingo įmokų“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad emigruodamas į Angliją padengė susidariusį įsiskolinimą ir net sumokėjo „du mėnesius į priekį“...

„Su buvusia sutuoktine ir dukra nebendrauju, nes buvusi žmona nenori, kad bendraučiau su dukra“, – aiškino jis.

Kad tėvas nebendrauja su dukra, patvirtino ir šios motina, kuri prieš 3 metus buvusiam sutuoktiniui iškėlė dar vieną bylą dėl nepilnametės išlaikymo ir paprašė iš jo priteisti po 450 eurų kas mėnesį. Teismas ieškinį patenkino iš dalies – nusprendė, kad tėvas kas mėnesį dukrai, kol šiai sukaks 18 metų, turės mokėti po 300 eurų.

„Man vienai yra sunku išlaikyti dukrą, be to, auginu dar vieną vaiką“, – teismui aiškino ji.

Prieš kreipdamasi į teismą ji kaip reikiant „padirbėjo“ socialiniuose tinkluose – išsiaiškino, kad buvęs sutuoktinis yra įregistravęs automobilių nuomos bendrovę, nuolat laiką leidžia su draugais kavinėse ir restoranuose, koronaviruso epidemijos metu buvo išvykęs atostogauti į Jungtinius Arabų Emyratus, taip pat lankėsi įvairiuose pramogų kompleksuose Lietuvoje.

„Ir iki karantino jis neprastai leido laiką, bet jokiais kitais būdais neprisidėjo prie mergaitės poreikių tenkinimo, man vienai teko dukters auginimo našta“, – dar 2022 metais teismui aiškino sveikatos problemų nuo gimimo turinčios nepilnametės motina, pažymėjusi, jog šios poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie tūkstančio eurų.

„Tai minimalios ir protingos mergaitės išlaikymo išlaidos“, – pabrėžė ji.

Linksmybės baruose – iš santaupų

Tuo metu nepilnametės tėvas dukrai, kol sukaks 18 metų, sutiko kas mėnesį mokėti po 200 eurų. Jis pažymėjo, kad dukros motina, prašydama priteisti vaiko išlaikymo išlaidas, viršijančias minimalaus atlyginimo dydį, turi jas pagrįsti, o nepasvertas ir neapgalvotas išlaidavimas negali būti pagrindu perkelti nepagrįstą finansinę naštą jam, kaip tėvui.

Jis pažymėjo, kad reikalaudama pinigų motina esą piktnaudžiauja: „Aš nevengiu išlaikyti vaiko, neturiu įsiskolinimo, manau, kad vaiko poreikiams tenkinti pakaktų 200 eurų išlaikymo iš tėvo sumos, atsižvelgiant į valstybės teikiamą išmoką“.

Atsikirsdamas į buvusios sutuoktinės argumentus vyras neneigė, kad lankosi viešose maitinimo įstaigose, tačiau, kaip pažymėjo, tai daro ne iš tuo metu gaunamos 300 eurų bedarbio pašalpos, o iš santaupų.

„Santaupos mano banko sąskaitoje yra gautos už dovanotą nekilnojamąjį turtą, kurį pardaviau, todėl turiu pinigų ir galiu leisti sau nueiti į parduotuvę, nusipirkti maisto“, – sakė jis.

Kai vyro dukrai sukako 18 metų, jis iš karto nustojo mokėti išlaikymą, nors ši tuo metu dar mokėsi vidurinėje mokykloje. O kai ją baigusi įstojo studijuoti į neuniversitetinę valstybinę aukštąją mokyklą, pilnametystės sulaukusi dukra jau savo iniciatyva kreipėsi į teismą, prašydama priteisti išlaikymą, kol studijuos ir sukaks 24 metai.

„Jokio turto ir pajamų, išskyrus „vaiko pinigus“, neturiu, o dirbti ir užsidirbti pajamų neturiu galimybės, nes intensyviai mokausi ir ruošiuosi atsiskaitymams bei egzaminams, – kreipdamasi į teismą nurodė mergina. – Studijuodama nuolatinėse studijose, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negaliu savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalau skirti mokymuisi, ruošimuisi paskaitoms, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui, praktiniams užsiėmimams.“

Mergina teismui pasakojo, kad gyvena kartu su mama ir yra tik jos išlaikoma, o ši dirba net keliuose darbuose, tačiau vis tiek viena nėra pajėgi teikti tiek paramos, kiek yra reikalinga.

Studentė teismo prašė iš tėvo priteisti išlaikymą nuo 18 metų: „Kai tik suėjo šis amžius, jis iš karto nutraukė mokėjimą, nors žinojo, kad tebesimokau gimnazijos paskutinėje klasėje.“

Nors iš tėvo kas mėnesį prašė priteisti po 400 eurų kas mėnesį, mergina pažymėjo, kad iš tikrųjų per mėnesį jai vidutiniškai reikalinga bent 1 390 eurų, o iš Civilinio kodekso, reglamentuojančio vaikų išlaikymą, esą „yra aiškiai matyti, kad tėvų teikiama materialinė parama pilnamečiui vaikui nėra skirta vien tik išsilavinimo tikslams siekti ir finansuoti.“

„Nors ir savaitgaliais nedalyvauju paskaitose, tačiau dažnu atveju savaitgaliai ir laisvas laikas skiriami savarankiškiems akademiniams darbams, pasiruošimui paskaitoms ir namų darbų darymui, o laisvas laikas nuo studijų taip pat turi būti skiriamas kokybiškam poilsiui“, – argumentus dėstė mergina.

Jai antrino ir motina, pažymėjusi, kad studijuodama nuolatinėse studijose dukra negebėtų pilnavertiškai dirbti, mokytis ir ilsėtis.

„Šiuo metu dukros studijos ir darbas bei pilnavertis poilsis yra nesuderinami, be to, nors ji ir nori rūpintis savo pajamomis, tačiau šiuo metu neturi tam galimybės – ji daug kartų siuntė gyvenimo aprašymus, ėjo į darbo pokalbius, bet jos studijų grafikas darbdavių netenkino“, – pabrėžė motina.

Tėvas: tegul dukra dirba

Tuo metu dabar jau pilnametystės sulaukusios dukros tėvas nurodė, kad sutinka išlaikymui, kol ši studijuos, kas mėnesį mokėti po 200 eurų, dar tokią pačią sumą turėtų skirti jos motina.

„Dukra turi realiais galimybes iš dalies dirbti penktadieniais ar savaitgaliais, tačiau to nedaro dėl subjektyvių priežasčių, – aiškino vyras. – Be to, ji turi visas galimybes gauti paskolą mokslams, tačiau tokia galimybe nesinaudoja taip pat dėl subjektyvių priežasčių. Mano nuomone, akivaizdu, jog mano dukra turi galimybę, bet nesiekia pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, o nesiekdama išnaudoti visų protingų galimybių gauti mokytis reikalingas lėšas, negali pagrįstai tikėtis, jog jos išlaikymo našta būtų perkeliama tėvams, o aš nuolat privalėsiu prisidėti prie jos išlaikymo didesne nei 200 Eur parama kas mėnesį.“

Akivaizdu, jog mano dukra turi galimybę, bet nesiekia pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

Vyras taip pat pažymėjo, kad šiuo metu jo buvusios sutuoktinės padėtis yra geresnė nei jo, nes prieš kelerius metus įsteigta automobilių nuomos bendrovė jau jokios ūkinės ir finansinės veiklos nebevykdo.

Jis taip pat pabrėžė, kad su kita moterimi šiuo metu augina mažametę dukrą, šiuo metu niekur nedirba, todėl jo galimybės teikti paramą pilnametei dukrai yra ribotos.

„Mano dukra teigia, kad jos poreikiai vidutiniškai sudaro apie 1 400 eurų per mėnesį, vien išlaidos automobiliui siekia apie 400 eurų, bet ji nenori asmeniškai pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nepageidauja turėti paskolų mokslams, savaitgalius su draugu leidžia kitame mieste, atostogas praleidžia užsienyje“, – tėvas mano, kad toks dukros elgesys esą neatitinka protingos, atsakingos, racionalios studentės, siekiančios paramos mokslams, elgesio standarto, todėl jai neturi būti suteiktas nepagrįstas finansinis prioritetas prieš kitų jo šeimos narių siekį, jog ir jų gyvenimo būtinieji poreikiai būtų užtikrinti.

Tėvui iškeltą bylą dėl dukros išlaikymo išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad iki ji mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei sulauks 24 metų amžiaus, tėvas privalės prisidėti prie savo vaiko išlaikymo kas mėnesį sumokėdamas 250 eurų.

Pasak teisėjų, teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: „Pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; Antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir panašiai; Trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas“.

Teismas: studentė galėjo prisidėti prie savęs išlaikymo

Teismas konstatavo, kad ieškinį pateikusi studentė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingų lėšų savarankišku gavimu, be to, nėra duomenų, jog ji būtų kreipusis dėl paskolos studentui pragyvenimui ar būtų išnaudojusi vasaros atostogų laiką trumpalaikiam darbui.

Vis dėlto, teismas pažymėjo, jog nors studentė neišnaudojo visų galimybių pati pasirūpinti reikalingomis lėšomis ir taip prisidėti prie savęs išlaikymo, tačiau tai nepaneigia paramos reikalingumo.

Teismas pabrėžė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai, o teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Išanalizavusi į civilinę bylą pateiktus duomenis teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė nurodė, kad dukros tėvas šiuo metu niekur nedirba, nes augina mažametį vaiką, nors teise į jo priežiūros atostogas yra pasinaudojusi šio sutuoktinė. Be to, teismo teigimu, nėra duomenų, kad vyras dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ar kad jo darbingumas būtų apribotas, taip pat nėra duomenų, jog jis deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį, o tai tik rodo šio pasyvų elgesį ir nepakankamą siekį gauti didesnes pajamas.

„Atsakovas yra pajėgus skirti išlaikymą savo pilnametei dukrai“, – sprendime, kuris įsiteisėjo nuo paskelbimo, pažymėjo teisėja.

Anot jos, studentės tėvas taip pat turi išlaikyti neseniai gimusį vaiką, o paramą priteisti prašanti pilnametė jo dukra taip pat turi dėti pastangas bent iš dalies save išlaikyti, o bent bylos duomenys suponuoja išvadą, kad ji taip pat neišnaudoja visų galimybių gauti piniginių lėšų būtiniesiems poreikiams.

„Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, – pabrėžė teisėja A. Jasaitytė-Pralgauskienė. – Civiliniame kodekse yra numatyta, kad pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal Civilinį kodeksą) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios tėvų valdžios.“