Kaip BNS nurodė STT, antikorupcinis vertinimas bus atliekamas atsižvelgus į viešojoje erdvėje paskelbtą  informaciją dėl atstovavimo valstybei tvarkos keitimo bei gavus Seimo konservatorių kreipimąsi.

„STT, atsižvelgdama į viešojoje erdvėje esančią informaciją ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kreipimąsi, atliks Vyriausybės nutarimo projekto antikorupcinį vertinimą dėl planuojamų pokyčių, kuriais siekiama įtvirtinti, jog bylose dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo ir kitais nutarimo projekte nurodytais atvejais tiek Lietuvos teismuose, tiek tarptautinėse, arbitražo ir kitose ginčų institucijose Lietuvai atstovautų Teisingumo ministerija“, – BNS nurodė STT.

„STT įvertins, ar šio Vyriausybės nutarimo projekto teisinis reglamentavimas turi trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai“, – nurodoma BNS atsiųstame komentare.   

Ministerija siekia, kad nuo rugpjūčio jai būtų leista valstybei atstovauti bylose Lietuvos ir tarptautiniuose arbitražuose ir kitose ginčų institucijose dėl jai ir jos galimai padarytos žalos.

Teisingumo ministras Rimantas Mockus antradienį konservatorių frakcijoje teigė, kad valstybės atstovavimą sukoncentruoti savo rankose būtų daug efektyviau ir naudingiau – valstybė galėtų kontroliuoti augančias bylinėjimosi išlaidas.

Tuo metu trečiadienį po Vyriausybės posėdžio jis BNS ministerijos užmojų nekomentavo. 

„Mes susitarėm, kad to nekomentuojam, dar atsižvelgsim į tai, kas buvo išsakyta vienose ir kitose frakcijose (Seimo – BNS). Mes dabar Vyriausybėje tuo klausimu dar dėliojamės poziciją“, – aiškino ministras.

Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė susitikime su R. Mockumi antradienį dėl ministerijos inicijuojamų atstovavimo teismuose pokyčių įžvelgė politinių rizikų ir interesų, o frakcijos narys Žygimantas Pavilionis tikino, kad atsisakius kompetentingų, bet brangių valstybei atstovaujančių teisininkų, Lietuva gali pralaimėti bylą prieš „Belaruskalij“.   

Parlamentarė konservatorė Ingrida Šimonytė antradienį abejojo, ar pokyčiai inicijuojami norint, kad valstybė sutaupytų pinigų. Pasak jos, susidaro įspūdis, kad kai kurias bylas „norima pralaimėti“.

Valstybė yra pateikusi 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims, tarp kurių yra ir parlamentaras, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Be to, „Veolia“ 2016 metais yra inicijavusi bylą Lietuvai dėl 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį, ją nagrinėja Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (ICSID) Vašingtone.

„Belaruskalij“ pernai gruodį nuolatinio arbitražo teismui pateikė ieškinį prieš Lietuvą reikalaujant atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.

Lietuva yra inicijavusi bylą Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) prieš Baltarusiją dėl migrantų – Vilniaus siekį iš Baltarusijos dėl režimo dėl 2021 metrais sukeltos migrantų krizės prisiteisti per 200 mln. eurų žalos atlyginimą.

„Veolia“ byloje Lietuvai atstovauja Energetikos, „Belaruskalij“ – Susisiekimo, o migrantų – Užsienio reikalų ministerijos.