Motinų su vaikais ir senukų pykčius dėl pirmumo teisės prie parduotuvėse esančių kasų kursto ne socialinė nelygybė, bet didėjantis individo egoizmas ir kintantys kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, vertas žmogus pagarbos ar ne, teigia lrt.lt kalbinti ekspertai.

Anot pašnekovų, motinystė Lietuvoje nebelaikoma vertybe, o senoliai nebegerbiami vien tik už nugyventus metus.

Kas verta pagarbos?

Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, jog jei žmogaus  nevertiname, nelaikome ypatingos pagarbos vertu objektu, dėl to neturime paskatų jį praleisti pirmą ar užleisti jam vietą.

Psichologo Gedimino Navaičio manymu, neįmanoma paruošti ir paskelbti mandagaus buvimo kartu taisyklių ar įstatymo.

„Jeigu priimsime įstatymą, kad pensininkas visada visur praleidžiamas be eilės, tai tada turėsime pradėti rašyti išlygas, kas bus su žmogumi, kuris atitarnavęs, pavyzdžiui, 20 metų, išėjo į pensiją būdamas 40-ies“, - svarstė psichologas.

G. Navaitis suabejojo, ar vertėtų visuomenę išskaidyti į reikalaujančius daugiau pagarbos ir dėmesio bei į tuos, kuriems to reikia mažiau.

„Tai ne tik pensininkai, ne tik motinos, bet ir žmogus su neįgalumu, galų gale, žmogus, nešantis sunkų krepšį. Aš būčiau linkęs jį pirmą praleisti pro duris ir pasiūlyti jam troleibuse atsisėsti vietoje manęs, nors jeigu jam bus ir, sakykime 30 metų“, - kalbėjo G. Navaitis.

Psichologas siūlo atlikti eksperimentą. „Reikia durų, pro kurias eina daug žmonių. Eidamas pro tas duris sustokite ir prilaikykite jas, kad kitas, einantis iš paskos, patogiau praeitų. Ir dažniausiai pamatysite, kad ir tas kitas žmogus paims tas duris ir prilaikys, praleis keletą žmonių. Galima padaryti tokį postūmį, kad tas duris prilaikys gal penki, o gal ir dešimt vienas po kito einančių žmonių“, - kalbėjo G. Navaitis.

Vyresniojo pranašumas - nerašytas įstatymas   

Psichoterapeutas O. Lapinas pensininkų pasipiktinimą dėl to, kad jaunesni asmenys ar šeimos su mažais vaikais neužleidžia jų eilėje prie kasos ar autobuse, vadina teisėtu.

„Privilegijas turi tie, kurie atsirado šitoje visuomenėje anksčiau. Jausdami tą savo pranašumą, pensininkai jaučiasi teisūs besipiktindami. Gal iš tikrųjų kitam pensininkui lengviau stovėti negu besilaukiančiai moteriai, bet jeigu jis jaučiasi teisesnis, turi teisę dėl to piktintis“, - pasakojo pašnekovas.

Anot jo, nerašyta taisyklė „vyresnis yra viršesnis“ veikia visose visuomenėse.

„Jeigu jūs atėjote į įstaigą dirbti, o ten jau yra dirbančių, tai tie, kurie jau dirba, turi kaip ir nerašytą teisę pirmi atsistoti kavos arba gauti geresnį darbo grafiką. Jeigu jūs naujokas, pagal nerašytą taisyklę, užimsite vietą eilės gale. Jaunesniam kolegai gali duoti darbo per šventes ir jis tą paliepimą tarsi praris“, - dėstė psichoterapeutas.

Aplinkiniai nublanksta prieš savąjį „aš“

Anot sociologės Sarmitės Mikulionienės, senosios tiesos ir tradicijos nublanksta prieš vis stiprėjančią individualėjimo tendenciją - aplinkinius atidesniais tapti priverčia tik akivaizdžiai matoma jų akiratyje esančio asmens socialinės padėties gerovė.

„Pavyzdžiui, mes vienaip žiūrime į pagyvenusius žmones, kurie turi materialines vertybes, ir kitaip į tuos, kurie nieko neturi, yra skurdžiai“, - teigė pašnekovė.

Lietuvoje, kaip rodo tyrimai, požiūris į vyresnio amžiaus žmones gana prieštaringas. „Dauguma Lietuvos žmonių pripažįsta: „Taip, mes mylime vyresniąją kartą, jie yra tradicijų sergėtojai“. Bet kai klausiame, ar vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų suteikti darbo vietą arba kitų privilegijų, tuomet tos euforijos ir sąlyginės pagarbos pagyvenusiems žmonėms nebelieka“, - teigė sociologė.

Su tuo sutiko ir sociologas Algimantas Mitrikas. „Kiekvienas save įsivaizduoja, kaip kokį supermeną, patį svarbiausią tame centre, o aplinkinių nemato“, - pastebėjo garbaus amžiaus sociologas.

Maskuoja negeranoriškumą ir agresyvumą

Psichologas G. Navaitis neigia, kad konfliktai tarp pensininkų ir šeimų su vaikais bei besilaukiančių moterų kaip nors susiję su Lietuvos socialine realybe.

„Ar tas pensininkas nustums jauną motiną, ar ta jauna motina paspirs pensininką, nuo to nei jis, nei ji neįgys daugiau teisių ir daugiau galimybių. Ta kova už savo pseudoteises dažniausiai maskuoja mūsų negeranoriškumą ir net, sakyčiau, agresyvumą aplinkinių atžvilgiu. O pretekstą surasti agresyvumui, jeigu žmogus nori išlieti savo neigiamas emocijas, jis visada suras“, - teigė psichologas.

Anot jo, didelę įtaką žmogaus elgesiui turi ir savo paties vertinimas.

„Žmogus, kuris save nuvertina arba pervertina, yra agresyvus ir netolerantiškas. Adekvačiai save vertinantis žmogus mato save kaip lygų kitiems. Jeigu žmogus save vertina adekvačiai, tai jam nėra ko stumdytis eilėse“, - dėstė G. Navaitis.