Planuojama studijų reforma tik iš dalies sulaukia kai kurių aukštųjų mokyklų rektorių paramos. Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) rektorius akademikas Algirdas Gaižutis pritaria naujai parengtam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, tačiau pabrėžia, jog kai kuriuos jo punktus dar reikėtų koreguoti.

Pasak A.Gaižučio, taisytini dalykai – universitetų tarybos atsakomybės apibrėžimas, galimybės naudotis ir konkuruoti dėl „studento krepšelio“ bei universiteto reorganizavimo skaidrumas.

Parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas numato, kad valstybinis universitetas turės kolegialius valdymo organus, iš jų – 9 arba 11 narių tarybą, kurioje 5 arba 6 narius skirs švietimo ir mokslo ministras. Taryba tvirtins aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rinks, skirs į pareigas ir atleis iš jų aukštosios mokyklos rektorių (direktorių). Pastaruoju metu šias funkcijas atliko universiteto Senatas.

„Pats įstatymo projektas yra priimtinas, bet reikėtų keisti tris dalykus. Pirmas dalykas, dėl universiteto valdymo. Jei universiteto taryba būtų sudaroma iš ministerijos paskirtų žmonių, tai visiškai būtų panaikinta universiteto autonomija. Gali būti, kad rektoriai bus skiriami pagal „partinę spalvą“, - penktadienį vykusiame susitikime su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais sakė Vilniaus pedagoginio universiteto vadovas.

Akademiko nuomone, taip pat būtina užtikrinti, ne tik universiteto tarybos funkcijas, tačiau ir jos atsakomybę bei atskaitomybę universitetui.

Įstatymo projektas taip pat numato, jog pirmenybė užimti valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose tenka stojantiesiems pagal jų sugebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į mokymosi, valstybinių brandos egzaminų ir kitus rezultatus. Tokiu būdu, įvedamas „studento krepšelis“.

A.Gaižutis tvirtino, jog įvedus „studentų krepšelius“, reikėtų sudaryti galimybę studentams konkuruoti dėl jų visų studijų metų bei užtikrinti galimybes pretenduoti į šį krepšelį ir socialiai jautrių grupių atstovams.

„Studento krepšelis priklausys nuo vidurinės mokyklos baigimo. Tai reiškia, kad ne universitetas formuoja studentą, o mokykla. Studentas pasirenka sau nuostabų gyvenimą. Baigęs gerai mokyklą, jis keturiems metams užsitikrina sau ateitį. Manau, kad krepšelis po pirmų studijų metų turėtų būti perskirstomas. Būtinai reikia pataisymų“, - tikino rektorius.

Minėtame įstatymo projekte numatoma, kad valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. A.Gaižutis taip pat akcentavo, jog būtina užtikrinti universitetų perorganizavimo į viešąsias įstaigas skaidrumą.

„Trečiasis pastebėjimas, kuris jaudina universitetų vadovus, yra universitetų tapsmas viešosiomis įstaigomis. Mus valdys ne vienas Aukštojo mokslo įstatymas, o dar keletas kitų. Tai susiję su turtiniais praradimais. Perduosime turtą valstybei, valstybė mums jį sugrąžins atgal, taip galime netekti dalies turto, pvz. strategiškai geroje miesto vietoje esančio stadiono“, - komentavo A.Gaižutis.

Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė, penktadienį vykusiame susitikime su Vilniaus pedagoginio universiteto bendruomene, tikino, kad prieš priimant Mokslo ir studijų įstatymą, norima išklausyti aukštųjų mokyklų atstovų nuomones dėl galimų pataisymų, todėl ketinama aplankyti visus šalies universitetus.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, naujo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti mokslo ir studijų sistemos atitiktį šalies ūkio ir visuomenės poreikiams, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę, mokslo ir studijų sistemos konkurencingumą Europos Sąjungoje ir pasaulyje.