„Dronų siena“ – penkiolikos kilometrų nepraeinamumo zona, kuri paremta sensoriais, radarais, įvairaus tipo bepiločiais orlaiviais. (...) Pirmas kontaktas įvyksta ne tarp karių, o tarp technologijų“, – antradienį pristatydamas siūlymą sakė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak konservatorių, „dronų siena“ – integruota gynybos sistema, kuri skirta priešo aptikimui, vertinimui ir sunaikinimui.

„Ji jungia fizinius, elektroninius, bepiločius ir dirbtinio intelekto komponentus į vientisą, decentralizuotą, bet koordinuotai veikiančią architektūrą. Sistemos tikslas – pašalinti žmogų iš pirmosios reakcijos grandinės ir leisti technologijoms reaguoti greičiau nei priešas pajėgia veikti“, – rašoma konservatorių siūlyme.

Pasak parlamentaro Dainiaus Kreivio, siūlymo įgyvendinimas kainuotų apie pusę milijardo eurų.

„Jutikliai yra apie 320 mln. eurų, jeigu išdėstyti per visą sieną. Tai jutikliai ir radarai, kurių mes neturime. Jeigu skaičiuosime, kad integruosime po batalioną dronų į kiekvieną brigadą, (...) tai trys brigados po 46 mln. eurų, visa sistema – iki pusės milijardo eurų“, – sakė konservatorius.

Ukrainoje kovojęs savanoris, dronų operatorius Arūnas Kumpis sako, kad įgyvendinant šią idėją ilgiausiai užtruktų ne įsigijimai, o kariuomenės dalinių parengimas.

„Mums pagrindinis dalykas – sukurti infrastruktūrą ir parengti personalą, o ne prisigrūsti sandėlius, mes galime užsakinėti tik tiek, kiek reikia treniruotėms ir pratyboms, visa kita – siųsti į Ukrainą, į mūšio lauką“, – teigė jis.

Dronai – ore, jūroje, ant žemės

Pirmasis „dronų sienos“ elementas – jutiklių tinklas, susidedantis iš įvairių radarų ir elektroninės kovos priemonių.

Antroji gynybos linija – artimoji žvalgyba ir pirmojo asmens vaizdo principo (angl. first person view, FPV) dronai. Pasak konservatorių, šie pajėgumai būtų aktyvuojami per kelias sekundes po sieną kirtusio taikinio nustatymo.

Numatyta, kad šie dronai žvalgytų taikinius ir atliktų smūgius nedideliuose atstumuose – nuo vieno iki penkių kilometrų – jie veiktų kaip „savižudžiai“ su sprogmenimis.

Toliau sektų vidutinio ir ilgojo nuotolio žvalgybos bei atakos dronai. Pasak siūlymo, tai dronai, kurie leistų 10–150 kilometrų atstumų žvalgyti ir smogti priešo logistikai, vadavietėms, infrastruktūrai.

Į „dronų sienos“ koncepciją konservatoriai įtraukė ir sunkiuosius multirotorinius, jūrinius ir sausumos dronus.

Nurodoma, kad multirotoriniai dronai yra nakties metu skirti orlaiviai, skirti taikinių naikinimui iš oro numetamais sprogmenimis ir minomis.

Be kovinių užduočių, šie dronai vykdo logistinę funkciją – gabena amuniciją, medicinos priemones, maistą ir kitą būtiną aprūpinimą į priešakines pozicijas.

Vystant jūrinius dronus konservatoriai ragina užtikrinti uostų, pakrantės objektų ir energetinės infrastruktūros apsaugą nuo diversijų, minų ar priešo išsilaipinimo iš jūros pusės.

Sausumos dronai TS-LKD koncepcijoje nurodomi kaip skirti šaudmenų, maisto ar įrangos tiekimui be žmonių įsikišimo, minų išdėstymui ar neutralizavimui mūšio zonoje.

„Šie dronai leidžia vykdyti operacijas pavojinguose ruožuose, mažinant personalo nuostolius“, – rašoma siūlyme.

Tai būtų nauja ekosistema.

Problema – karių parengimas

Konservatoriai taip pat ragina vystyti oro gynybą nuo dronų.

„Daugiasluoksnė oro gynyba (...) grindžiama žiediniu išdėstymu nuo pasienio iki kritinių objektų apsaugos ir veikia vieningame „bendro oro vaizdo“ tinkle“, – rašoma koncepcijoje.

Oro gynybą siūloma stiprinti perėmimo dronais, ryšio trikdikliais, raketomis, bokštais su šaudmenimis, dronų atpažinimo sistema.

Visą „dronų sieną“, anot konservatorių, koordinuotų dirbtinio intelekto analizės sistema, kuri sujungtų visus jutiklius, dronus ir operatorius.

Dronų pajėgumą siūloma įtraukti į Lietuvos kariuomenės brigadų, batalionų ir kuopų veiklą per specializuotus štabus, strateginius padalinius ir standartizuotą mokymo sistemą.

„Šis procesas apima dronų operacijų valdymą, žvalgybos ir ugnies palaikymo integraciją, taip pat logistikos ir minavimo funkcijų pritaikymą įvairiuose taktiniuose lygmenyse“, – rašoma TS-LKD siūlyme.

A. Kumpio teigimu, šiuo metu pagrindinis iššūkis yra tinkamas karių ir infrastruktūros paruošimas.

„Svarbiausia parengti infrastruktūrą, kad tie patys dronų operatoriai, kurie bus parengti, jie grįžę į savo dalinius papultų į specializuotus dalinius, kur jiems būtų numatytas inventorius, treniruočių programos, jie žinotų savo tikslią vietą rikiuotėje X dieną“, – kalbėjo A. Kumpis.

„Dabar yra taip, kad kažkoks pėstininkų padalinio karys baigia dronų kursą, grįžtą į savo padalinį ir sėkmingai užmiršta, ką išmoko, nes nėra sukurta sistemos“, – pridūrė jis.

Pasak L. Kasčiūno, „dronų sienos“ sukūrimas prisidėtų ir prie šalies gynybos pramonės vystymo.

„Tai būtų nauja ekosistema“, – teigė jis.

Kaip „Žvaigždžių karuose“

D. Kreivio teigimu, TS-LKD idėja – orientuota į ateities šalies gynybą.

„(Ukrainos – BNS) kare atsirado dronai, kitas karas bus jų išsiskleidimas, tai bus pilnai robotizuotas karas, kaip „Žvaigždžių karuose“. Robotai žemėje, danguje, valdomi dirbtinio intelekto. Mes tą turime matyti ir ruošti savo kariuomenę ateities karui, o ne dabartiniam“, – kalbėjo politikas.

L. Kasčiūno nuomone, nors ir dirba opozicijoje, konservatorių siūlymai nenueina veltui.

Pasak jo, gegužės pradžioje TS-LKD pasiūlė pasienio fortifikavimą papildyti Vytauto Didžiojo vardu pavadinta gynybos linija, o praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad sienos apsaugai pereinama nuo pavienių inžinerinių pajėgumų plėtojimo į vientisos gynybos linijos vystymą.

Kaip rašė BNS, pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją dronų sieną.

Tuomet ji BNS sakė, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių.

Tačiau kovo pradžioje Lietuva ir Estija negavo ES finansavimo šiam projektui.