Šimtas savanorių komandų tvarkė per 50 vandens telkinių

  • Teksto dydis:

Padangos, televizoriai, mobilieji telefonai ir kilimai – tai daiktai, kurių galima rasti kone kiekvienos Lietuvos upės dugne.

Tuo dar kartą įsitikino „River Cleanup Lietuva“ savanoriai, šį savaitgalį švarinę šalies upes. Organizatorių teigimu, į tvarkymosi iniciatyvą šiemet užsiregistravo beveik šimtas komandų, kurios tvarkė per 50 upių ir kitų vandens telkinių.

Centrinis iniciatyvos renginys šeštadienio rytą vyko Vilniuje. Jo dalyviai švarino Vilnios upę Naujojoje Vilnioje. Savanoriai iš upės tempė padangas, plastikines bei medines kėdes, metalo atliekas. Pakrantėse dažniausiai buvo randamos plastikinės pakuotės, stiklinė tara ir drabužiai. Iš viso šiame renginyje surinkta beveik viena tona atliekų, tarp jų – 25 padangos.

Žaliosios politikos instituto duomenimis, upių švarinimo renginiai vyko 56 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o aktyviausiai šiemet įsitraukė vilniečiai. Tiesa, vos vienu tvarkymosi tašku jiems nusileido Kėdainių rajono gyventojai. Trečioje vietoje pagal užregistruotų tvarkymosi vietų skaičių – Kauno miestas. Radiniai visose tvarkytose upėse gana panašūs. Iš stambių atliekų dažniausiai randamos padangos.

„Kaip visos šios atliekos atsiduria upėse ar jų pakrantėse, priežasčių gali būti daug. Kai pakrantėje randame baldus, buitinę techniką ar elektroniką, darome prielaidą, kad jais ten atsikratė gyventojai. Kai aptinkame upelį, kuriame dešimtys ar net šimtai padangų, o netoliese įsikūrusios automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės, įtarimai, žinoma, krypsta į jų pusę“, – sako iniciatyvai Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

Organizatoriai pastebi, kad smulkiomis atliekomis bei tekstilės gaminiais pakrantes dažnai užteršia prie jų laiką leidžiantys žmonės. Pavyzdžiui, Vilniuje savanoriai rado išskirtinai daug drabužių. Tiesa, visai netoli tvarkomos vietos yra įrengtas tekstilės atliekų konteineris, kuris dažnai būna perpildytas. Kadangi gyventojai drabužius palieka tiesiog šalia jo, bet kas juos gali pasiimti.

„Dažna taršos gamtoje priežastis – atviros šiukšliadėžės. Jos vilioja gyvūnus, ypač paukščius. Kai šiukšliadėžės perpildytos atliekomis, gyvūnams labai paprasta atliekas iš jų ištraukti ir išnešioti gamtoje. Tikėtina, kad ateityje tokių šiukšliadėžių mažės, o mes vis labiau ugdysime sau įprotį ne ieškoti šiukšliadėžių, o viską, ką atsinešėme į gamtą, išsinešti su savimi“, – teigė R. Lapinskas.

Iniciatyvą „River Cleanup Lietuva“ Vilniuje koordinavusi Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė teigė, kad šiemet švarinant upes pastebėjo kelias naujas tendencijas ir abi jos skatina sunerimti. Pavyzdžiui, švarindami upes savanoriai šiemet pastebėjo įtartinų į upę nutiestų vamzdžių. Organizatoriai įsipareigojo apie juos pranešti atsakingoms institucijoms, kad jos atliktų patikrinimus ir nustatytų, ar jie legalūs ir kokios nuotekos jais teka.

„Dažniausiai „lobiai“, kuriuos randame upėse, būna pragulėję ten daugybę metų, kartais randame padangas, kilimus ar elektroniką taip apaugusią žolėmis ar susmegusią į žemę, kad vos galime ją ištraukti. Tačiau tikrai ne visa tarša yra istorinė. Šiemet teko sugrįžti tvarkyti tą pačią teritoriją, kurią jau buvome sutvarkę prieš dvejus metus. Deja, bet šiandien pakrantės čia atrodo dar blogiau nei tuomet“, – pastebi I. Budraitė.

Belgijoje gimusi tarptautinė „River Cleanup“ iniciatyva, kasmet suvienijanti gyventojus upių švarinimui, Lietuvoje vyksta jau ketvirtą kartą, nurodoma Žaliosios politikos instituto pranešime. Tarptautiniu lygiu nuo iniciatyvos pradžios jau surengta beveik 3 000 tvarkymosi talkų, per kurias surinkta daugiau nei 2 mln. kilogramų atliekų.

Prie iniciatyvos Lietuvoje dažnai prisijungia narai, baidarių klubai, gelbėtojų tarnybos, dvejus metus iš eilės švarinti upes padeda NATO kariai iš Nyderlandų. Šiemet organizatoriai bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu daug dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui, todėl prie tvarkymosi prisijungė ir irklenčių entuziastai.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algis

Algis portretas
Kam gi dabar rūpi lietuvių kalba? Netinka - reikia angliškai ir tik angliškai. Kiek Lietuvos miestuose rasite lietuviškų ir kiek angliškų iškabų? Ar neaišku kur gyvename? O dėl taršos dydžio, tai priklauso ne tik nuo žmonių suvokimo, bet ir nuo aplinkybių. Pvz. Padangas gali priduoti į surinkimą tik keturias, o automobilyje yra penkios. Šiukšlės iš konteinerių išvežamos ne tada kai jis prisipildo, o pagal grafiką. Konteineris perpildytas - paukščiai kapstosi ir plastikinius maišelius nešioja. Po to prisideda ir vėjas. Šiukšlės pasklinda. O šiukšlių išvežimo tarnyba dirba tik pagal grafiką. Tai kas kaltas? Aišku, kad yra ir žmonių nerūpestingų aplinkai. Eina takeliu ar gatve - valgo ar geria. Užbaigė ir švystelėjo šalia tako ar į šaligatvį. Tokiems švara ir tvarkingumas nerūpi. O jų nemažai.

Rara avis

Rara avis portretas
Šaunuoliai šitie vyrai ir moterys, pilietiški. Tik kažin ar tą akciją reikia vadinti angliškai? Gal galima apie gamtos švarinimą ir lietuvių kalboje rasti tinkamų žodžių?

tik

tik portretas
matomai nebuvo nei 1 saulio nes Pyss juos ruosia nato pastiprinimui kogero ir ginklus gavo kaip kitaip juk tauta neapgins nes ne sveicarai ginklu nieks neduos jav demonai provokacijom jau bando atiminet ....===
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių