Prieš lemiamą balsavimą Seime buvo surengta simbolinė akcija. Prie parlamento išrikiuoti tušti vaikiški vežimėliai, primenantys apie moteris, kurios negali susilaukti vaikų.
„Jei bus pritarta pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms dėl vienišų mamų, jie bus pilni. Bus kūdikiai juose“, – teigė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Iki šiol nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje buvo neprieinamos. Dėl to dalis gyventojų pagalbos ieškodavo užsienyje.
„Važiuoja į Latviją, į Lenkiją, į Turkiją atlikti procedūrų, kad susilauktų vaikų“, – kalbėjo Seimo narys Simonas Gentvilas.
Akciją surengę liberalai tvirtino, kad Lietuva diskriminuoja savo piliečius. Tokia teisinio reguliavimo problema buvo konstatuota ir Konstitucinio Teismo sprendime.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Lietuvoje gimsta vos 1 proc. su pagalbinio apvaisinimo pagalba, o Vakarų valstybėse, tokiose kaip Danija, Ispanija, kas 7–8 vaikas yra gimęs su pagalbinio apvaisinimo pagalba“, – aiškino S. Gentvilas.
Prie įstatymo pataisų Seimas grįžo ne pirmą kartą. Jų kritikai įsitikinę, kad dėl suaugusiųjų norų gali būti pažeistos vaikų teisės.
„Mes ieškome būdų, kaip priversti tėvus išlaikyti savo vaikus, vyrus, kurie vengia šios atsakomybės. Kita ranka atveriame galimybę vaikui neturėti tėvo“, – kritikavo Seimo narė Ligita Girskienė.
Vis dėlto didesnė dalis parlamentarų įstatymo pataisoms pritarė. Teisė į pagalbinį apvaisinimą suteikta ne tik susituokusioms, bet ir nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims.
Į vaisingumo centrus besikreipiančių žmonių daugėja, o apie 50 proc. jų sudaro nesusituokusios poros. Tiesa, iki šiol tokioms poroms Lietuvos medikai pagalbinio apvaisinimo paslaugų suteikti negalėjo.
Per metus Lietuvoje atliekama apie 1,2 tūkst. pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Maždaug 30 proc. jų būna sėkmingos, o per metus gimsta apie 400 vaikų.
Daugiausia diskusijų Seime sukėlė siūlymas pagalbinį apvaisinimą leisti ir vienišoms moterims. Kai kurie parlamentarai abejojo, ar jos sugebės vienos tinkamai pasirūpinti vaiku.
„Toks pavyzdys būtų – vienas pingvinas saugo kiaušinį, o kitas eina į jūrą žvejoti. Taip išgyvena net pačiomis sunkiausiomis Antarkties sąlygomis“, – aiškino Seimo narys Valdas Rakutis.
Galiausiai sutarta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galės naudotis ne tik nevaisingos, bet ir vaisingumo sutrikimų neturinčios vienišos moterys. Tiesa, pastarosioms už procedūras teks mokėti savo lėšomis. Kitais numatytais atvejais dalį paslaugų išlaidų kompensuos valstybė.
„Aš nepritariu nei vienam, nei kitam variantui. Vieniša moteris turi mažesnes galimybes, tiek finansinis stabilumas, tiek socialinės garantijos vaiko ir panašiai“, – teigė L. Girskienė.
Viena iš pataisų iniciatorių, socialdemokratė Orinta Leiputė, pabrėžė, kad vien tai, ar vaikas auga su abiem tėvais, ar tik su vienu iš jų, negarantuoja visavertės ir stabilios vaikystės.
„Tai nėra sąlyga meilei ir sėkmei gyvenime“, – kalbėjo ji.
Lietuvoje gimstamumas yra vienas mažiausių per visą šalies istoriją. Dalies parlamentarų nuomone, pagalbinio apvaisinimo prieinamumo didinimas demografinei situacijai gali būti naudingesnis nei siūlomas Šeimos paketas.
„Tai yra butaforija, rūpestis, kad mes maitinsime tavo vaiką, kai jis gims, iki 10-os klasės. Gal pirmiausia pasirūpinkime, kad tas vaikas gimtų apskritai?“ – svarstė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Nuo kitų metų valstybė anksčiau pradės kompensuoti lytinių ląstelių saugojimą, o nesusituokusioms poroms nebereikės įrodinėti, kiek laiko jos gyvena kartu.
Tam, kad įstatymo pataisos įsigaliotų, būtinas prezidento pritarimas. Šalies vadovas siūlomais pokyčiais jau viešai pasidžiaugė.
(be temos)
(be temos)