Seimas svarstys, kaip teismuose turėtų dalyvauti visuomenės atstovai

Ketvirtadienį Seime teisingumo ministro Juozo Bernatonio pristatytam koncepcijos projektui po pateikimo pritarta vienbalsiai, už balsavus 88 parlamentarams. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Taip pat parlamente šiuo metu svarstomos Konstitucijos pataisos, kurios teisiškai atvertų galimybę teismuose dalyvauti visuomenės atstovams.

Ministras pabrėžė, jog pagrindinis tikslas diegiant teismų tarėjų institutą – visuomenės pasitikėjimo teismais didinimas. „Mūsų užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad šiuo metu teismais pasitiki apie 29 proc. Lietuvos gyventojų, o ne nepasitiki – apie 24 proc., nepasitikėjimo–pasitikėjimo požiūris yra apylygis, todėl labai svarbu imtis priemonių, kad pasitikėjimą didintume“, – sakė J.Bernatonis.

Siūloma, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, ne jaunesni nei 25 ir ne vyresni nei 65 metų, įgiję vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, neinantys jokių pareigų teisėsaugos institucijose. „Tokie asmenys į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškais pagrindais, į tarėjų sąrašą taip pat būtų įtraukiami asmenys atsitiktinės atrankos būdu, jei nepakaktų savanorių“, – sakė J.Bernatonis, tačiau pabrėžė, kad nenorintys galės atsisakyti.

Per vienus metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.

Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką.

Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t. „Šios bylos neretai susilaukia didesnio visuomenės susidomėjimo, rezonansinio atgarsio, todėl visuomenė tokiose bylose turi didelį interesą dėl teisingo bylų išnagrinėjimo“, – sakė ministras.

Tarėjų institutas veiktų pirmosios instancijos teismuose. Tarėjai būtų skiriami dalyvauti bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.

Teisingumo ministro J.Bernatonio teigimu, tarėjai teismuose turėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2019 metais.

Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų  kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.