Seimo pavasario sesijoje buvo priimta per 200 įstatymų.

Iš viso per sesiją surengti 55 plenariniai posėdžiai, priimta beveik 230 įstatymų, 75 nutarimai, dešimt rezoliucijų ir po vieną pareiškimą ir kreipimąsi, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Pasak pranešimo, pavasario sesijoje Seimas daug dėmesio skyrė energetikos, socialiniams, ekonomikos skatinimo, "Sodros" reformos, kovos su korupcija, teismų darbo optimizavimo, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę klausimams, Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimui.

Paskutinę sesijos dieną Seimas priėmė naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymą ir teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti pirmąjį ir pagrindinį Dujų direktyvoje numatytą modelį dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimo nuo gavybos ir tiekimo, atskiriant perdavimo sistemos operatorių nuosavybę.

Lietuva siekdama įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 metais sudarytų 23 procentus, priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.

Pavasario sesijoje pradėta palaipsniui įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą. Patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės ir primtas sprendimas ilginti senatvės pensijos amžių. Pagal priimtas pataisas senatvės pensijos amžius nuo 2012 metų sausio bus didinamas palaipsniui, moterims - 4 mėnesiais, vyrams - 2 mėnesiais per metus iki kol senatvės pensijos amžius tiek vyrams, tiek moterims 2026 metais pasieks 65 metus.

Pavasario sesijoje Seimas taip pat priėmė projektus kovos su kontrabanda ir korupcija srityje. Atsižvelgdamas į Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ir Europos Tarybos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) ataskaitose pateiktas rekomendacijas Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis griežtinama baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą. Padidintos ir baudos už nesunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus.

Korupcijos prevencijos įstatymo, Operatyvinės veiklos ir Valstybės tarnybos įstatymų pataisomis bus sėkmingiau įgyvendinama korupcijos prevencija - nuspręsta išplėsti į tam tikras pareigas skiriamų asmenų, dėl kurių informaciją turės pateikti specialiosios tarnybos, gretas. Seimas įtvirtino valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

Taip pat Seimas įtvirtino kadencijas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento vadovaujantiems pareigūnams. Prokuratūros įstatymo pataisomis reformuota visa prokuratūros sistemą, taip pat įvedant kadencijas vyresniesiems prokurorams.

Patvirtinta švietimo reforma, įvedant trijų pakopų vidurinį išsilavinimą - pradinę mokyklą, progimnaziją ir gimnaziją - vietoje vidurinės mokyklos, nustatytos vienodos valstybinės kalbos egzamino sąlygos visų mokomųjų kalbų mokiniams.

Taip pat Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis reglamentuojama Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarka pagal objektyvius kriterijus.

Po ilgų svarstymų Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galės būti paverčiama kitomis naudmenomis. Jame taip pat nustatyti atvejai, kai privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė galėtų būti skaidoma į mažesnius nei 5 hektarai plotus.

Pavasario sesijoje Seimas ratifikavo nemažai tarptautinių susitarimų. Vienas iš svarbesnių – Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Šis susitarimas leis abiejų valstybių pasienio teritorijoje gyvenantiems ir nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims kirsti šių šalių valstybės sieną su specialiais vietinio eismo per sieną leidimais ir būti kitos valstybės pasienio ribotoje teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

Seimas taip pat priėmė įstatymą, kuriuo Lietuvos žydams numatyta skirti 128 mln. litų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą nekilnojamąjį turtą.

Be to, priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo ginamas žmogus nuo artimų asmenų smurto. Įstatymas leis smurtautoją iškeldinti iš namų, kuriuose gyvena auka.