- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą, kuriuo įtvirtino Laisvės gynėjo teisinį statusą ir nustatė pagrindinius šio statuso pripažinimo kriterijus.
Už šį teisės aktą balsavo 105 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.
Priimtame įstatyme įtvirtinta, kad Laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
Pasak šio įstatymo iniciatoriaus Seimo nario Arvydo Pociaus, šiuo įstatymu nėra prašoma privilegijų, prašoma tik dėmesio ir pagarbos. „Tai tikrai yra prasmingas įstatymas, kuris įprasmins šių žmonių pasiaukojimą ir supratimą, kiek vis dėlto reikėjo atkuriant Lietuvos valstybę ir ginant mūsų nepriklausomybę, mūsų laisvę“, − kalbėjo parlamentaras.
Pagal nustatytą reglamentavimą Laisvės gynėjo teisinį statusą pripažins ir pažymėjimus išduos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisija. Šią komisiją sudarys Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.
Komisijos narių skaičių, jos kompetenciją, sudarymo ir pirmininko skyrimo, sprendimų priėmimo tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo į komisiją galės kreiptis pripažinimo kriterijus atitinkantys asmenys, jų artimieji giminaičiai (sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, taip pat broliai ir seserys), taip pat krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, Valstybės saugumo departamento direktorius, Muitinės departamento generalinis direktorius, Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas bus pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.
Šis statusas nebus pripažįstamas asmenims, kurie iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. pasišalino iš tarnybos vietos, vadovybės buvo nušalinti nuo pareigų arba dėl tarnybinio nusižengimo atleisti iš tarnybos, taip pat asmenims, neatitinkantiems Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijų.
Komisija sprendimą dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo turės priimti ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Pareiškėjas komisijos sprendimą nepripažinti Laisvės gynėjo teisinio statuso turės teisę apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Laisvės gynėjo teisinis statusas galės būti panaikintas tik teismo sprendimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“8
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai2
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai4
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...