Visuomenė dažnai pamiršta, dėl ko čia viskas užsikūrė, o nekaltas žmogus neretai murkdomas metų metus.
Teisės ekspertai pripažįsta, kad ilgai trunkantis baudžiamasis procesas yra žalingas visiems: ir valstybei – procesas brangsta, mažina bendruomenės pasitikėjimą teisėtvarka, ir žmogui, nesvarbu, ar jis įtariamasis, kaltinamasis, ar nukentėjusysis.
Mažiausiai proceso trukmė žalinga ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir advokatams. Visuomenės teisė žinoti lieka tarsi kažkur paraštėse.
Kada prasidėjo COVID-19 pandemija? Stabtelime prieš atsakydami, nes juk seniai, prieš penkerius metus. Per tuos metus pasikeitė požiūris į COVID-19 ligą, nebekausto baimė vien išgirdus pavadinimą, o vaistinėse laisvai galima nusipirkti testų pačiam diagnozuoti susirgimą, bet kažkas dar teberašo 2020 m. datą, nes priverstas gyventi to meto įvykiais.
Pusketvirtų metų – tiek užtruko buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo Šarūno Narbuto byla. Prokuratūra jį kaltino sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba dėl to, kad pandemijos įkarštyje jis padėjo ministerijai nupirkti reagentų kovido testams ir tik vėliau paaiškėjo, kad, kaip tarpininkas, gavo už tai atlygį – 300 tūkst. eurų. Galiausiai ir apygardos, ir apeliacinis teismai nusprendė – Š. Narbutas nesukčiavo.
Sudaužyti likimai
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė Lina Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 m. rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus. Buvusi viceministrė iki šiol gyvena baudžiamojo proceso nuotaikomis ir ritmu.
„Ateina į teismo posėdį liudininkai ir nieko neatsimena. Sako, jūs juokaujate, jau penkeri metai praėjo, aš pagimdžiau vaiką, jau seniai tame darbe nedirbu, nieko neatsimenu. Tokių – ne vienas ir ne du. O aš ir šiandien dažnai rašau 2020 m. datą. Jaučiuosi kaip inkliuzas – kokia musė ar uodas, gintaro laše įkalinta“, – šypseną išspaudžia L. Jaruševičienė, bet ne iš džiaugsmo, o saugodama save ir artimuosius.
Neslepia, penkerius metus gyventi laukimu, kuo viskas baigsis – nelengva. Stengiasi priimti įvykius racionaliai, tačiau nėra ryto, kai pabudusi nepagalvoja apie baudžiamąjį procesą. Ir taip kasdien penkerius metus.
„Kas kaltas, kas nekaltas – čia kitas klausimas. Tiesiog toks yra mano gyvenimo dabar etapas ir su tuo noriu susidoroti maksimaliai sveikai ir savęs nesužlugdydama, – kasdienę kovą su savimi mini L. Jaruševičienė. – Nežinau, kaip bus. Nežinau, kokia bus pabaiga ir kokia nutartis, bet galvoju, kad mano laimėjimas yra tai, kad bent jau tuos penkerius metus nereikia gerti vaistų, galiu funkcionuoti. Aišku, yra visokių niuansų, bet manau, kad penkerių metų egzaminą išlaikiau.“
Būdama medike L. Jaruševičienė mato ir ilgų baudžiamųjų procesų padarinius kitiems. „Matau baisių padarinių, todėl turiu labai dirbti su savimi, kad galėčiau išgyventi – neprarasti savo sveikatos, psichologinės stiprybės. Orientuotis ne į tai, ką prarandu, o pasižiūrėti į tai, kas lieka, ką dar turiu“, – L. Jaruševičienė matė dėl procesų psichologiškai palūžusius, nors ir išteisintus, žmones.
Žala reputacijai
Galima būtų vardyti ne vieną su trenksmu pradėtą bylą, kurios po ketverių ar daugiau metų subyrėjo į šipulius ir baigėsi „nukryžiuotojo“ išteisinimu. Per tą laiko, kol anas vilko teisėsaugos kryžių, sprogo dar vienas kitas skandalas ir visuomenė pamiršo, dėl ko tas nelaimėlis buvo nukryžiuotas.
„Esi pasmerktas jau pačioje pradžioje. Man atrodo, kad tai reputacinė žala. Aišku, jaunesniems žmonėms, norintiems dalyvauti politinėje veikloje, daryti karjerą, tai būtų didelė problema ateičiai. Mano situacija šiek tiek kitokia – aš į politiką papuoliau pusiau atsitiktinai ir neplanuoju ten būti, – savo padėtį vertina buvusi viceministrė. – Man asmeniškai tai net ne žala reputacijai, kuri, aišku, yra, bet šito jau nebeskaičiuoju. Man sunkiausia – tas įkalinimas laike, kai negali laisvai kvėpuoti. Nemaniau, kad tas procesas taip sekina.“
Medikė savo kailiu patiria, kad ne galutinė bausmė, o pats procesas yra bausmė. Nepriklausomai nuo to, ar kaltė bus įrodyta, ar ne, į baudžiamąjį procesą įtraukti žmonės jau yra nubausti. Tačiau labiausiai buvusią viceministrę stebina, kad jai tenka ne savo teisumą įrodinėti, o demaskuoti melą ir neteisybę.
Pinigai be prašymo?
Prokuratūros aiškinimu, L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Detalė – lėšos buvo pervestos likus pusantros valandos iki oficialiai jų paprašant.
„Mano kaltinime parašyta, kad organizavau lėšų pervedimą. Aš net neįsivaizduoju, kaip tai organizuoti, bet per šitą procesą, per visus tuos penkerius metus, išsiaiškinau, kokios institucijos tame dalyvauja, kokie procesai vyksta“, – pastebi L. Jaruševičienė.
Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą – 3,74 euro be PVM už testo vienetą, L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio. Prokuratūros kaltinime taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 proc. sumos.
„Detalė – lėšos buvo pervestos prieš pusantros valandos iki jų paprašant. Sistema fiksuoja prašymą pervesti lėšas, tačiau paaiškėjo, kad mokėjimo paraiška buvo suformuota prieš pusantros valandos ir išsiųsta mokėjimui į valstybės iždą. Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) dėl to nekyla klausimų ir niekas nieko iš Finansų ministerijos (FM) apie tai nepaklausia. Toks jausmas, kad FNTT saugo tą instituciją ir lengvai apkaltino mane organizavus lėšų pervedimą. Čia panašiai kaip būčiau apkaltinta, kad Amerikos kongresas neskyrė paramos Ukrainai“, – vieną iš baltų dėmių byloje mini L. Jaruševičienė.
Beprecedentės rekomendacijos
Iki užimdama sveikatos apsaugos viceministrės pareigas, L. Jaruševičienė dirbo Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų direktore visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, vadovavo LSMU vykdomiems projektams, yra profesorė LSMU Šeimos medicinos klinikoje. Yra buvusi Pasaulio sveikatos organizacijos eksperte, Jungtinių Tautų Gyventojų fondo eksperte, skaitė paskaitas Europos ir Azijos žemynuose, vadovavo daugeliui tarptautinių projektų. Ko jau ko, bet gilintis į detales medicina išmoko ne blogiau nei teisės studijos.
„Tuo metu, tik prasidėjus pandemijai, buvo didelė problema dėl klastočių. Europos Komisija priiminėjo beprecedentes rekomendacijas ir ragino testuoti net registruotus testus. Ministerija kreipėsi į Akreditavimo tarnybą informuoti, kurie testai yra registruoti“, – ir vėl į 2020-uosius grįžo buvusi viceministrė.
Paaiškėjo, kad tomis dienomis, kai buvo priiminėjami sprendimai dėl testų pirkimo, nė vieni pasiūlyti testai nebuvo įtraukti į europinę bazę. Kai kurie iš tų testų vėliau buvo įregistruoti, kai kurie neįregistruoti iki šiol.
„Verslininkai, kurie platino nelegalius testus, jaučiasi nuskriausti, nes ne jie tuo metu buvo pasirinkti. O prokuroras juos kviečia liudyti. Klausiu tų platintojų, kaip galėtų paaiškinti, kad platino neregistruotus testus, bet prokuroras mane nutraukia, sakydamas, kad liudininkui nereikia aiškinti savo veiksmų“, – svarbios bylos visumai detalės ignoravimą mini L. Jaruševičienė.
Logiškas sprendimas
Vėliau teisme liudijusi Akreditavimo tarnybos atstovė paaiškino, kad tuo metu nebuvo kriterijų, pagal kuriuos būtų buvę galima vertinti, kurie testai geri, kurie ne.
„Vyriausybės sprendimas sudaryti sutartį su „Profarma“, kuri yra mokslinė laboratorija ir galėjo iš visų rinkoje esančių testų atrinkti geriausius, buvo logiškas sprendimas. Krizės metu turi būti inovatyvus ir dinamiškas. Taip sakė europarlamentaras Andrius Kubilius. Tai toje situacijoje, kai niekas nieko tiksliai negalėjo pasakyti, buvo sudaryta sutartis su kompanija, kuri gali validuoti. Jie pristatė gerus testus“, – platintojo pasirinkimo svarbą pabrėžia buvusi viceministrė.
Ji priminė, kad, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, turėdama ir Kembridžą, ir Oksfordą, kitų stiprių universitetų, nusipirko blogus testus. Už juos esą mokėjo panašią sumą kaip ir Lietuva, tik esminis skirtumas, kad jie buvo blogi, o Lietuvos įsigyti testai buvo geri.
„Tuo metu buvo politinio ciklo pabaiga, gerai tvarkėmės su pandemija, buvo blogas rezultatas politiniams oponentams, tad reikėjo ieškoti kažkokių būdų gėrį sunaikinti“, – apie juoduosius politikos užkaborius užsimena L. Jaruševičienė.
Anot jos, kolegos iš Kanados pasakojo, kad per pandemiją žmonės slaugos namuose mirė iš bado ir troškulio. Darbuotojai sirgo ir nebuvo, kas juos maitina. Kai buvo fiksuotos mirtys, į pagalbą buvo įtraukta kariuomenė. Ten taip pat yra bylų, bet dėl to, kad mirė žmonės, o ne todėl, kad nupirkti gerai veikiantys testai.
Pareigūnų „chaltūra“
Šios bylos nagrinėjimas teisme atskleidžia daugiau įdomių dalykų, susijusių su visai ne kaltinamųjų suole sėdinčia L. Jaruševičiene. Kodėl tos ganėtinai iškalbingos detalės nedomina teisėsaugos, ko gero, liks neatsakyta.
„Byloje yra epizodas, pagal kurį panašu, kad „Profarmos“ atstovai ruošia 5 tūkst. eurų grynaisiais po 500 eurų kupiūromis konkrečiam asmeniui. Netgi nurodytas to asmens vardas. Tas vardas atitinka vieno bylos liudytojo. Man atrodo, logiška būtų paklausti, ar tą žmogų pasiekė pinigai, bet niekas to nepaklausė, niekam tai nebuvo įdomu“, – galimą užuominą į korupciją mini J. Jaruševičienė.
Gydytoja šypteli: ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesudomino ši detalė, nes jie labiau gilinosi į testų veikimo ir naudojimo principą, vertė į lietuvių kalbą instrukciją savais žodžiais. Pasak l. Jaruševičienės, į bylą nesudėjo daugybės jos laiškų, kurie tvarkingai sudėliotų chronologinę įvykių ir juos patvirtinančių dokumentų seką, analitiškai įvertintų visumą.
„Pareigūnai užsiėmė „chaltūra“, o į svarbius dalykus žiūrėjo pro pirštus. Kaip suprantu, buvo priimtas sprendimas, kuris bus kaltas, o paskui reikėjo surinkti reikiamą medžiagą tam kaltumui pagrįsti. Toks požiūris nuvilia“, – neslepia L. Jaruševičienė.
Buvusi viceministrė sako, kad iki šiol teisme apklausti liudytojai nepaneigė jos parodymų. Buvo tokių liudytojų, neva ekspertų, kurie teigė, kad „ligos įtarimas“ ir „diagnozės patvirtinimas“ yra tas pats. Anot L. Jaruševičienės, daug negražių dalykų pasimatė.
L. Jaruševičienė dirbo tuomečio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos komandoje. A. Veryga teisme jau liudijo. „Tai visiškai be reikalo teisiamas žmogus, žmogus vykdė pavedimus, nurodymus, viceministrė turėjo vykdyti mano nurodymus, už tai (jei būtų nevykdžiusi – BNS) jai grėsė darbinė atsakomybė“, – per teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė A. Veryga.
Nuo pat teisminio nagrinėjimo pradžios L. Jaruševičienė sakė, kad byloje minimos įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė tuometis premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Pasak jos, L. Savickas jai pranešė, kad Seime pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimas iš vieno pirkėjo galimas.
Pavojus valstybei?
Šią baudžiamąją greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą sudaro 47 tomai, o liudytoju sąraše pradžioje buvo nurodyta per 50 asmenų. Panašu, kad liudytojų sąrašas gali plėstis. L. Jaruševičienė nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios kėlė klausimą, kodėl šioje byloje nėra FM atstovų parodymų.
„Kodėl svarbu kreiptis į FM? Finansų viceministras tiesiogiai dalyvavo lėšų skyrimo ir kituose etapuose. Ikiteisminio tyrimo metu mano prašymai dėl FM buvo ignoruojami. Teismo sprendimu įtraukta FM“, – tyrimo klaidas arba sąmoningas spragas mini L. Jaruševičienė.
Tačiau buvusi viceministrė šios bylos nagrinėjimo kontekste prakalbo dar plačiau: „Žinot, kalbu kaip pilietis, kuris iki šios istorijos neturėjo reikalų su teisėsauga. Mane stebina ne tik pats procesas. Man labai keista teisme klausyti liudytojų, kurie, kalbėdami apie savo veiksmus, sprendimus, sakydami savo nuomonę, teikdami įrodymus, sakyčiau, atliko daug pavojingų ir, galimai, neteisėtų veiksmų. Vien tas 6 mln. eurų pavedimas, neturint net prašymo apmokėti. Taip paprastai tokiai sumai padaromas pavedimas? Man atrodo būtent čia yra didelis pažeidimas. Vadinasi, taip lengvai galima prieiti prie valstybės piniginės – iždo. Bet, pasirodo, į šitą niekas nesigilina, nes byla nagrinėjama tik man pateikto kaltinimo kontekste. Tad net jei atsiskleidžia kažkokie kiti neteisėti ar valstybei pavojingi, rizikingi veiksmai, jie taip ir lieka nenagrinėti.“
S. Skvernelis: galima teisti mus visus, nes gelbėjome valstybę
Tuometis premjeras, o dabar Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę teisme liudijo, kad per karantiną įsigyjant priemonių, skirtų valdyti koronaviruso pandemiją, pagrindinis kriterijus buvo ne kaina, o prekių kiekis ir jų pristatymo greitis.
Taip jis kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui tęsiant greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą, kurioje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė.
„Kalbant apie visus įsigijimus, ne kaina buvo pagrindinis kriterijus, o kiekis ir pristatymo greitis“, – kalbėjo nuotoliu posėdyje dalyvaujantis dabar Seimo pirmininko pareigas einantis S. Skvernelis.
„Galima teisti mus visus, kad tuo metu dirbome ir gelbėjome valstybę“, – teigė jis.
Pasak Seimo vadovo, daug valstybės tarnautojų pandemijos metu elgėsi „ne pagal instrukcijas“.
„Tarp jų ir viceministrė L. Jaruševičienė. Nesuprantu, ką ji veikia šiame teisme. Daugelis elgėsi ne biurokratiškai, kas elgėsi biurokratiškai, dabar ramiai miega“, – sakė S. Skvernelis.
„Buvo viena iš viceministrių, kuri padarė ypač daug, kad šalies gyventojai būtų gyvi ir sveiki“, – teigė jis.
Seimo pirmininko nuomone, tyrimas prieš L. Jaruševičienę buvo politizuotas.
Pasak S. Skvernelio, prieš penkerius metus visas pasaulis ir Lietuva susidūrė su „precedento neturinčia krize“. Jo teigimu, daug sprendimų tuo metu buvo priimami eksperimentuojat ir vadovaujantis kitų valstybių praktika.
Anot jo, vienas iš prioritetų buvo apsirūpinti koronaviruso valdymo priemonėmis, o labiausiai Lietuvai tuo metu trūko testų.
Anot S. Skvernelio, Lietuva įsigijo gerus ir kokybiškus testus, o juos naudojo ir dauguma valstybės institucijų, tarp jų – ir Generalinė prokuratūra.
Seimo pirmininko teigimu, Lietuva buvo viena iš geriausiai pirmąją koronaviruso bangą suvaldžiusių valstybių Europoje.
Šaltinis BNS
Naujausi komentarai