Savo hobį parlamentaras perkėlė į Seimą Pereiti į pagrindinį turinį

Savo hobį parlamentaras perkėlė į Seimą

2005-03-17 00:00

Opozicijai įtarimų sukėlė Antano Boso susidomėjimas elnininkyste ir bandymas parlamente inicijuoti šios verslo šakos plėtros aptarimą

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Opozicijai įtarimų sukėlė Antano Boso susidomėjimas elnininkyste ir bandymas parlamente inicijuoti šios verslo šakos plėtros aptarimą

Elnių auginimu susižavėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas bando tuo sudominti ir savo kolegas parlamentarus. Tačiau opozicija čia įžvelgia galimą interesų konfliktą, nes siūloma įsteigti ir iš valstybinės įstaigos biudžeto išlaikyti elnių auginimo tyrimų centrą, be to, besiverčiantieji elnininkyste gali pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.

Įžvelgia suinteresuotumą

Aplinkos apsaugos komiteto vakarykščio posėdžio darbotvarkėje buvo įrašytas ir toks punktas: “Elninių auginimo perspektyvos nenaudojamuose žemės plotuose”.

Komiteto pirmininkas A.Bosas yra didelis elnių ir danielių auginimo entuziastas. Jis pats yra įsteigęs didžiulį elnyną pajūryje, tarp Karklės ir Nemirsetos, investavęs į tai kelis milijonus litų.

Tiesa, pernai lapkritį, kai buvo išrinktas į Seimą, visus savo elnyno pajus jis pardavė vienam pažįstamam verslininkui. A.Bosas vakar nenorėjo pasakyti žurnalistams, koks jo pažįstamas dabar turi daugiau kaip 200 hektarų elnių ir danielių auginimo centrą, tačiau patikino jau nebeturįs čia verslo intereso. Tačiau komiteto pirmininkas pripažįsta dažnai užsukąs į elnyną, domisi, kaip jam sekasi: “Esu gamtos vaikas. Niekas man neuždraus ten lankytis, net ir pardavus pajus”.

Neoficialiomis žiniomis, A.Bosas tebėra suinteresuotas elnyno plėtros perspektyvomis, nes gali susigrąžinti jį, kai išeis iš Seimo. Tai, kad elnininkystės reikalai svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, sukėlė opozicijos atstovų įtarimų. “Ką mes čia veikiame? Argi tai nėra tiesiog ūkininkavimo klausimas - ką ir kaip veisti, ir įstatymų leidėjai čia neturėtų kištis”, - teiravosi liberalcentristas Rimantas Remeika.

Po posėdžio jis “Kauno dienai” sakė įžvelgiąs A.Boso interesą svarstyti šį klausimą, nagrinėti galimybes skirti lėšų iš valstybės biudžeto arba europietiškų fondų kai kurioms su elnininkyste susijusioms programoms. “Akivaizdu, kad čia sutampa šia tema besidominčių mokslininkų, tyrėjų ir elnių augintojų interesai”, - sakė R.Remeika.

Kabinetą puošia elnių nuotrauka

A.Bosas aiškino, kad elnininkystės problemas komitetui pasiūlė pasvarstyti keli mokslininkai iš Kaune įsikūrusio Žemės ūkio universiteto. “Pamaniau, kad tai svarbi problema. Jokių sprendimų komiteto nariams nesiūlėme, tik pateikta informacija apie elninių auginimo galimybes Lietuvoje, visus pliusus ir minusus. Gauta informacija padės objektyviau priimti sprendimus, jeigu ateityje to prireiks”, - kalbėjo jis.

Komiteto posėdžių kabinete, kuriame, beje, pakabinta didžiulė A.Boso augintų elnių nuotrauka, išklausyta profesoriaus Petro Rusteikos ir Aplinkos ministerijos atstovo Selemono Paltanavičiaus pateikta informacija apie elnius ir danielius, kur ir kaip juos galima auginti, kodėl tai naudinga.

Žemės ūkio universitetas siūlo steigti elninių gyvūnų mokslinių tyrimų stotį. P.Rusteikos nuomone, tai duotų postūmį “perspektyviai ir naudingai verslo šakai plėtoti”.

Profesorius tikino, kad mokslinių tyrimų stotyje būtų aiškinamasi, kurie elniai - dėmėtieji ar taurieji - geriausiai prisitaikę gyventi skirtinguose regionuose - Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje.

Galima gauti pinigų iš Europos Sąjungos

P.Rusteikos skaičiavimais, prie Žemės ūkio universiteto Miškininkystės katedros įsteigtoje elnininkystės tyrimų stotyje galėtų dirbti 3 specialistai, jai išlaikyti kasmet reikėtų maždaug 80 tūkstančių litų. Neatmetama galimybė, kad tokių papildomų pinigų universitetas gali paprašyti, svarstant kitų metų valstybės biudžetą.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia maždaug 30 ūkių, kur veisiami kanopiniai žvėrys - elniai, danieliai, šernai. Tačiau mūsų šalis, pasak S.Paltanavičiaus, eina iš paskos kitoms Europos Sąjungos šalims. Pavyzdžiui, jau prieš kelerius metus Vokietijos pietuose, Bavarijoje, veikė 1100 elninių žvėrių ūkių. “Tai apčiuopiama, ekstensyvi ūkio šaka, pasiteisinanti tiek produkcijos atžvilgiu, tiek finansiškai ir ekonomiškai”, - tikino Aplinkos ministerijos pareigūnas.

Pasak A.Boso, noras moksliškai tirti elninius gyvūnus yra sveikintinas dalykas, tačiau elnininkystė esą nebūtų pigus ir pelningas verslas. Jo teigimu, už subrendusį, tolesniam veisimui tinkamą elnią galima gauti iki 3 tūkst. litų. Tačiau šio gyvūno mėsą, nupjovus galvą ir išėmus vidurius, galima parduoti tik po 6 litus už kilogramą. “Mėsai elnių auginti neapsimoka”, - tikino parlamentaras.

Pasak jo, užsiimti elnininkyste apsimokėtų tik tokiu atveju, jei ūkininkai pasistatytų ES reikalavimus atitinkančią skerdyklą ir patys tiektų mėsą Lietuvos parduotuvėms arba eksportuotų. Seimo nario žiniomis, pirma tokia skerdykla dar tik statoma netoli Joniškio.

A.Bosas nepaneigė, kad vystant elnininkystę galima būtų pretenduoti į ES fondų dalį, gaunant iš jų pinigų investicijoms. “Tačiau nemanau, kad valstybė turėtų remti tokį verslą”, - pridūrė jis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų