Seime vėl prisiminta metų metais neišsprendžiama grąžintinų namų problema
Kauno grąžintinų namų savininkai nepatenkinti valstybės mokamų nuomos mokesčių dydžiais. Vyriausybė tikina kol kas neturinti lėšų nuompinigiams padidinti. Bet per artimiausius trejus metus žada įveikti jau daugelį metų neišsprendžiamą grąžintinų namų problemą.
Skundėsi komiteto nariams
Namų ir žemės sklypų savininkų sąjungos atstovai vakar atėjo į Seimo Žmogaus teisių komitetą pasiskųsti dėl, pasak jų, neteisybės sprendžiant grąžintinų būstų, kuriuose įsikūrę nuomininkai, problemas.
Sąjungos pirmininkas Mykolas Vitkauskas ir kiti šios organizacijos atstovai tvirtino, kad Vyriausybės priimti teisės aktai neužtikrina jų teisių, diskriminuoja grąžintinų namų savininkus. Pasak jo, valstybė neteisingai apskaičiuoja ir moka savininkams nuompinigius už tuos grąžintinus namus, kur vis dar gyvena nuomininkai. Nuomos mokesčiai buvo nustatyti 2003 metais įvertinus būstus ir iki šiol nepakeisti, nors patys būstai per tą laiką gerokai pabrango, - pasakojo Savininkų sąjungos vadovas.
Sąjungos narys Arminas Ragauskas tikino, kad tai akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas, nes savininkai privalo gauti teisingą atlygį už nuomojamas patalpas.
Trūksta lėšų
Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjas Edvardas Kasparavičius Seimo nariams pripažino, kad savininkams mokami nuomos mokesčiai už grąžintinus namus yra per maži, dauguma tų namų seniai remontuoti, stringa nuomininkų iškėlimas. Savivaldybė negauna pakankamai lėšų šioms problemoms spręsti, - tvirtino jis. Pernai iš biudžeto grąžintinų patalpų problemoms spręsti Kaunui skirta 8,5 milijono litų, šiemet - apie 13,3 mln. litų, nors reikėtų maždaug triskart daugiau.
M.Vitkausko manymu, nuompinigiai savininkams turėtų atitikti rinkos kainas, nes tai pinigai, už kuriuos ateityje, atsiėmus turtą, reikės jį remontuoti.
Vyriausybės kanclerio atstovas Aloyzas Duksa pripažino, kad pinigai už nuomą mokami pagal tvarką, nustatytą prieš kelerius metus. Ji numato, kad nuompinigiai nustatomi vieną kartą, kai grąžintino būsto nuomininkui ir savininkui išduodami garantiniai raštai apie nustatytąją to būsto vertę. Kasmet savininkui iš valstybės biudžeto sumokama po 4 procentus nustatytosios grąžintino būsto vertės. Tad jeigu namas įkainotas 150 tūkst. litų ir tokia suma įrašyta į garantinius raštus, kas mėnesį savininkui išmokama po 500 litų. Taip daroma, iki nuomininkai išsikels iš to būsto ir jis bus grąžintas savininkui, - sakė A.Duksa.
Žadėjo išnagrinėti
Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė pabrėžė, kad sprendžiant grąžintinų namų klausimus neturi būti pažeidžiamos nei nuomininkų, nei savininkų, nei valstybės teisės. Todėl Vyriausybės prašoma išnagrinėti savininkų reikalavimus peržiūrėti mokamų nuompinigių nustatymo tvarką.
Komiteto narys konservatorius Arimantas Dumčius, organizavęs grąžintinų namų savininkų apsilankymą Seime, savo ruožtu žadėjo paprašyti ministrų kabineto, kad nuomos mokesčiai būtų nustatomi vadovaujantis ne įšaldyta vienkartine būsto įvertinimo suma, o dinamiškai ją peržiūrint ir atsižvelgiant į rinkos sąlygas.
Vyriausybės atstovas teigė, jog tokie pasiūlymai bus išnagrinėti ir įvertinti, tačiau leido suprasti, kad valstybei tokiu atveju reikės dar daugiau lėšų grąžintinų namų problemai išspręsti. Tokių lėšų valstybė neturi. Dėl to, kad ši problema kurį laiką buvo išvis įstrigusi ir niekaip nespręsta, valstybė ir taip jau prarado šimtus milijonų litų, - sakė A.Duksa.
Apskaičiuota, kad, norint iki 2009 metų galutinai įveikti grąžintinų namų problemą, valstybei reikės maždaug 300 mln. litų, nors dar prieš dvejus trejus metus prireiktų dvigubai mažiau. Pakeitus nuompinigių išmokėjimo tvarką, reikėtų dar maždaug 100 mln. litų daugiau.
Atsisako imti garantinius raštus
Kauno miesto savivaldybės atstovai, dalyvavę Žmogaus teisių komiteto posėdyje, atkreipė dėmesį ir į tai, kad maždaug trečdaliui miesto grąžintinų namų nuomininkų ir savininkų dėl įvairių priežasčių nepavyksta įteikti garantinių raštų. Jais valstybė įsipareigoja per tam tikrą laiką išspręsti šią problemą, kompensuodama nuomininkams persikėlimą į kitus būstus.
Kai kurie natūra grąžintų namų nuomininkai ir savininkai nereaguoja į kelis kartus siunčiamus raginimus atvykti į savivaldybę atsiimti valstybės garantijas. Nuvykus įteikti dokumentus į namus, darbuotojams neatidaromos durys, nemotyvuojant atsisakoma pasirašyti ant valstybės garantinio dokumento, atsisakoma jį priimti, - pasakojo E.Kasparavičius.
Todėl pasiūlyta, kad Vyriausybė pakeistų garantinių raštų įteikimo tvarką, nustatant, jog garantinis raštas laikomas įteiktu tuomet, kai spaudoje paskelbiama apie nepavykusius bandymus padaryti tai tiesiogiai į rankas savininkui ar nuomininkui.
Vyriausybės atstovas teigė, kad ir šis pasiūlymas bus apsvarstytas, tačiau nesiėmė spręsti, ar jam bus pritarta.
Žmogaus teisių komiteto posėdyje grąžintinų namų nuomininkų atstovai kažkodėl nebuvo pakviesti. Savininkų atstovai teigė, kad nuomininkai dabar beveik viskuo patenkinti, todėl neturintys didesnių pretenzijų centrinei bei vietinei valdžiai dėl grąžintinų namų problemų sprendimo.
Gražintinas turtas, kuriame įsikūrę nuomininkai, yra viena opiausių problemų Lietuvoje, ypač Kaune. Daugybę kartų buvo kaitaliojami įstatymai, ginant tai savininkų, tai nuomininkų interesus. Tik prieš porą metų, kai Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kokia linkme turi būti einama, sprendžiant šį klausimą, priimti kai kurie teisės aktai.
Naujausi komentarai