Reaguodami į tokius viešus pasisakymus, visuomenės, verslo ir švietimo lyderiai telkiasi ir pristato iniciatyvą „Nenuleiskim kartelės“. Apie šių metų brandos egzaminų sumaištį kalba viena iš iniciatorių, „Švietimas #1” vadovė Laura Masiliauskaitė. 

„Gyvename teisinėje valstybėje. Jei prokuratūra mato kokių nors pažeidimų ar jų apraiškų, tai natūralu, kad jie turi imtis atitinkamų veiksmų. Įvertinę situaciją, galėsime žiūrėti, kaip galime nuo jos judėti toliau. Ši situacija tik atspindi, kaip chaotiškai priimame sprendimus švietimo sistemoje. Vien jau priimant sprendimą pridėti dešimt balų, ministerija ir kitos institucijos galėjo matyti, kokią situaciją tai sukels ateityje. 

Ar tai teisėtas sprendimas? Ir galų gale, ką dabar daryti su dideliu šimtukų kiekiu? Kaip nuspręsti, kurie tikrai turi patekti į valstybės finansuojamas vietas ar apskritai į universitetus? Tai tikrai yra sudėtingas klausimas“, – savo įžvalgomis dalinosi specialistė. 

Sisteminės klaidos

Atestatai dvyliktokams jau išdalyti, o priėmimai į aukštąsias mokyklas jau prasidėjo. Natūraliai kyla klausimas: ar po pradėto ikiteisminio tyrimo nekils dar daugiau sumaišties? Pasak L. Masiliauskaitės, būtent todėl valstybėje ir turime daugybę institucijų, kurios turi apgalvoti sprendimus, kas bus po to.

„Gyvename teisinėje valstybėje ir visi prieš taisykles esame lygūs. Ministerija suklydo, priėmė neteisingą sprendimą, tai natūralu, kad dabar turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, kurios gali kilti. Labai gaila, kad kenčia jaunų žmonių likimai dėl visos šitos sumaišties. Dar neaišku, kaip viskas pasibaigs, ypatingai po tyrimo. Kas priėmė tą sprendimą, turi prisiimti ir atsakomybę už pasekmes“, – kalbėjo viena iš iniciatorių. 

Jeigu ne pridėti dešimt taškų, tai net 40 proc. A lygio mokinių nebūtų išlaikę matematikos egzamino, o B lygio mokinių – 60 proc. L. Masiliauskaitės teigimu, tokie rezultatai rodo milžiniškas sistemos spragas. 

Labai gaila, kad kenčia jaunų žmonių likimai dėl visos šitos sumaišties.

„Seniau situacija buvo visiškai kitokia, nes stojant į aukštąją mokyklą nebuvo privalomas matematikos egzaminas. Matyt, tai situaciją labai pakeitė. Pamatėme, kokia iš tikrųjų yra realybė. Moksleiviai, baigdami mokyklą, neturi bazinių matematikos žinių, kurios yra labai reikalingos šiuolaikiniame pasaulyje. Tai yra sisteminės problemos. Jas turime spręsti žiūrėdami į duomenis, priimdami atitinkamus sprendimus, orientuodamiesi į ugdymo kokybę, suteikdami reikalingas priemones tiek mokytojams, tiek mokiniams. Galų gale, apsibrėždami, ką turi moksleiviai mokėti. Šiandien yra labai daug sumaišties“, – teigė specialistė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarstymai dėl reikalingumo 

Švietimo ministrė žada ateityje mažinti egzaminų išlaikymo kartelę ar net atsisakyti privalomo matematikos egzamino, stojant į humanitarinių ar socialinių mokslų krypties studijas. Anot L. Masiliauskaitės, tai nebūtų protingas sprendimas. 

„Bazinės matematikos žinios yra reikalingos visiems, ypač gyvenant nūdienos technologijų, skaitmeninio raštingumo pasaulyje. Tiems žmonėms, kurie turi aukštesnes matematines bazines žinias, gyvenime sekasi geriau, jie daugiau ir uždirba. 

Žmonės geriau priima loginius sprendimus, jų priėmimas net spartesnis. Matematinės žinios suteikia aukštesnes pajamas, pagerėja bendras šalies konkurencingumas. Jums kasdien gal atrodo, kad netaikote bazinių matematikos žinių, bet tai nereiškia, kad jūs jų nenaudojate savo darbe ar gyvenime“, – samprotavo specialistė.