„Norėčiau pabrėžti, kad visi mokiniai – tiek be vargo gavę šimtukus, tiek išlaikę žemesniais balais – verti pagarbos, sąžiningos konkurencijos ir galimybės siekti savo tikslų“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį kalbėjo švietimo ministrė Raminta Popovienė.

„Mūsų, kaip ministerijos, pagrindinė pareiga yra užtikrinti, kad gabiausi abiturientai turėtų pirmumo teisę, stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, šiuos sprendimus mes šiandien pateikėme“, – sakė ji.

Siūlo korekcijas skaičiuojant konkursinius balus

Kaip paskelbė ministerija, tiems, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko 95 ar daugiau taškų, papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų dešimt taškų nebuvo pridėta – jie visi buvo įvertinti šimtu balų, vadinamaisiais šimtukais.

Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje siūloma pridėti dešimt balų.

Kitaip tariant, jų atestate liks šimtukai, tačiau skaičiuojant stojamąjį balą į universitetą, prie 100 balų bus pridėti papildomi dešimt.

Tokia pati korekcija būtų taikoma įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą pagal tarptautinio bakalaureato programas, užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.

Valstybiniame brandos egzamine surinkusieji nuo 86 iki 94 taškų buvo įvertinti 100 balų, tačiau vertinant jų egzaminų rezultatus buvo pridėta nevienodai papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų dešimt taškų.

Mūsų, kaip ministerijos, pagrindinė pareiga yra užtikrinti, kad gabiausi abiturientai turėtų pirmumo teisę, stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, šiuos sprendimus mes šiandien pateikėme.

Tai reiškia, kad jei abiturientas surinko 94 taškus, jam buvo pridėta ne dešimt taškų, o vienas, kurio trūko iki 95 taškų, jog gautų šimtuką.

Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje siūloma pridėti tiek balų, kiek nebuvo pridėta taškų prie egzamino rezultato.

Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant 10 taškų.

Korekcijos nebūtų taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.

Anot ministerijos, siūlomas sprendimas taip pat nekoreguotų brandos atestato rezultatų ir neturėtų įtakos sprendžiant, ar stojantysis atitinka minimalius reikalavimus stoti į aukštąją mokyklą – šie pokyčiai turėtų poveikį tik konkursinio balo skaičiavimo etape.

Ministerija siūlymą dėl korekcijų skaičiuojant konkursinius balus antradienį pateikė derinimui su visuomene.

„Mes turėjome daug šimtukų, jei žiūrime į atestatą ir pagal dabartinę konkursinės eilės sudarymo tvarką, jie yra vienodi. Jeigu turime ypač konkurencingas sritis, kur yra dvidešimt (valstybės finansuojamų vietų – BNS), (...) jeigu nieko nekeistume, situacija būtų tokia, kad visiems atkeliavus su šimtukais, reikėtų traukti burtus“, – komiteto posėdyje kalbėjo švietimo viceministrė Regina Valutytė.

„Nebūtų kaip kitaip atrinkti, o to nesinorėtų“, – pridūrė ji.

Opozicija: ministerijos sprendimas šimtukininkams pridėti balų prieštarauja įstatymams

Seimo opozicijos atstovai sako, kad Švietimo ministerijos siūlymas pridėti balų geriausiai egzaminus išlaikiusiems abiturientams, skaičiuojant konkursinius balus stojant į aukštąsias mokyklas, prieštarauja įstatymams.

„Yra rimtas teisinis klausimas ir man gaila, kad ministerija pastoviai laviruoja įstatymo raide. Aš skaitau Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio ketvirtą dalį, pirmą sakinį, kuris gana aiškiai apibrėžia, kad bet kokie pokyčiai turi būti prieš pusę metų vėliausiai padaryti ir apie juos pranešta“, – po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė liberalas Simonas Kairys.

Įstatyme rašoma, kad konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1-osios.

„Visi apsimetame šitame komiteto posėdyje lyg spektaklyje, kad čia viskas tvarkoje, buvo vienas sprendimas, dabar šiek tiek korekcijų. Ne, visgi tai yra didelis skandalas ir gaila, kad apie tas atsakomybes kažkaip nelabai kalbame po šito skandalo“, – kalbėjo S. Kairys.

„Mano galva, čia bus prieštaravimas Mokslo studijų įstatymui. (...) Ministerija nusikrato nuo savęs teisinę atsakomybę ir perkelia ją aukštosioms mokykloms“, – žurnalistams sakė buvusi švietimo ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Visgi tai yra didelis skandalas ir gaila, kad apie tas atsakomybes kažkaip nelabai kalbame po šito skandalo.

Sako, kad sukūrė iliuziją

„Daug yra kalbama, kad viskas turi būt kuo paprasčiau, kuo aiškiau, bet po to paaiškinimo aiškiau tikrai nepasidarė. Aš atkreipčiau dėmesį į du dalykus. Pirmiausia, šitas pakeitimas kuria iliuziją, nes, viena vertus, ministerija su papildomais dešimt taškų vaikus išgelbėjo ir jie turi galimybę stoti. Bet tada ministerija (...) patvarkys visus reikalingus kriterijus, koreguos balus, dar pridės, kaip šiandien girdėjome, ir vis tiek tie moksleiviai niekur neįstos“, – kalbėjo S. Kairys.

„Jiems bus tokia iliuzija, lyg jų problema išspręsta, bet tuo pačiu durys visos užvertos“, – pridūrė liberalas.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės nuomone, neteisingas šis sprendimas anksčiau egzaminus laikiusiųjų, bet šiemet stoti į aukštąsias nusprendusiųjų atžvilgiu.

„Gal mes galime kalbėti ir apie tuos, kurie išlaikė egzaminus prieš dvejus metus ar prieš trejus metus, tos teisybės nėra. Suprantu, kad ministerija atsidūrė sudėtingoje situacijoje, bet nuo pat pradžių mes ir kritikavome tą sprendimą visiems urmu pridėti po dešimt taškų“, – teigė konservatorė.

„Praeityje taškai, balai būdavo pridedami tuo atveju, jeigu būdavo nekorektiškos užduotys ar ten kažkokios klaidos, kurių, deja, irgi pasitaikydavo, bet tai nebūdavo visiems. Kai tau patapo tai tokiu masiniu reiškiniu, tada natūralu, kad sistema yra visiškai išsikraipiusi“, – sakė ji.

Prokuratūra vertina taškų pridėjimą

BNS rašė, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė prokurorams patikrinti informaciją dėl Švietimo ministerijos sprendimo pakeisti brandos egzaminų rezultatus ir nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Sprendimas patikrinti informaciją priimtas po pirmadienį įvykusio N. Grunskienės ir valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės susitikimo.

Diskusijos metu konstatuota, kad Švietimo ministerijos priimtas sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių brandos egzaminų vertinimo tvarką ir vertinimo procedūras, galimų pažeidimų.

Taip pat pabrėžta, kad sprendimas daro poveikį labai didelei visuomenės daliai, todėl kilusi rezonansinė reakcija į šį sprendimą ir vieši klausimai dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo, reikalauja situaciją įvertinti objektyviai, išsamiai ir nešališkai.

Kartu pažymėta, kad toks vertinimas nepaveiks jau prasidėjusio stojimo į aukštąsias mokyklas proceso, bet yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandesnę brandos egzaminų eigą ateityje.

Kaip skelbė BNS, kad liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

R. Popovienės teigimu, taip nuspręsta padaryti, kad maždaug 4 tūkst. abiturientų būtų išlaikę valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

Šis sprendimas sulaukė kritikos, kad iškraipo egzaminų rezultatus, diskriminuoja gerai besimokančiuosius.

Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.