- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabar tradicija tokia – pavardžių galūnės gali būti -ienė arba -ė, tačiau Seime jau girdime siūlymų, kad pavardės galėtų baigtis raide -a. Apie tai pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite, praneša LNK.
– Ką galvojate apie tokį siūlymą? Ar tai tradicijos laužymas?
– Pirmiausia, siūlymo nebuvo. Buvo klausimas, ar tai nėra lietuvių moterų diskriminacija, kad moterų pavardės sudaromos pagal Lietuvių kalbos taisykles. Šiuo klausimu nematėme jokios diskriminacijos. Jei slavių pavardės sudaromos pagal slavų atskirų kalbų taisykles, o lietuvių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles, kokia čia diskriminacija?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar Seimo narė nepateikė argumentų ir tik teiravosi, ar tai yra įmanoma ir galima kaip trečioji tradicija?
– Taip. Argumentų nebuvo, nebent tik diskriminacijos aspektas. Tačiau tai teiginys be tyrimų. Ar tikrai atstovės jaučiasi diskriminuojamos? Man gali atrodyti vienaip, o visuomenės tyrimas atskleistų visai ką kita. Kitas dalykas – visuomenė visada susideda iš atskirų grupių. Jeigu viena grupė nori galūnės -a, ji gali rodyti poreikį. Tačiau ar kita visuomenės dalis nepasijus diskriminuoja, kad jų neatsiklausė?
– Ar galima kalbėti, kad diskriminacija gali būti ir tai, kas man nepatinka, negražiai skamba?
– Gražu ar negražu – tai nėra mokslinis argumentas.
– Tačiau ar sutinkate, kad pavardė Šarka už Šarkė geriau skamba?
– Tačiau ji šiuo metu nerodo pavardės. Galime pajuokauti, kad yra bendrosios giminės žodžių, kurie baigiasi galūne -a, tačiau žodžiai gerokai konotuoti: vėpla, kerėpla. Lietuvių kalboje yra žodžių, kurie baigiasi -a, nerodo giminės, bet nežinau, ar jie labai patrauklūs.
– Kodėl yra žmonių, kurie turi pavardes su galūne -a?
Galime pajuokauti, kad yra bendrosios giminės žodžių, kurie baigiasi galūne -a, tačiau žodžiai gerokai konotuoti: vėpla, kerėpla.
– Tai gali būti santuoka, sudaryta užsienyje, gali būti ištekėta už kitos tautybės asmens ir perimta vyro pavardė, galų gale gali būti ilgametė, kelias kartas apimanti giminės tradicija. Tokių variantų yra.
– Jeigu būtų atliktas tyrimas, ar atsirastų vietos dar vienai galūnei? Ko reikėtų, kad įvyktų pokytis?
– Poreikio parodymo. Kalbinių argumentų nėra, nes galūnė -a rodo moteriškąją giminę.
– Tačiau turbūt ne visoms pavardėms galima pritaikyti?
– Prie mano pavardės, jei nuimtume giminės priesagą, Meiliūna nepadarysi, nes turėtų būti kietas paskutinis priebalsis. Net jei atsirastų galūnė -a, visuomenė parodytų, kad nori, įsilietų į sistemą, vis tiek būtų tam tikrų taisyklių.
– Gal prisimenate, kokių diskusijų buvo, kai atsirado galūnė -ė?
– Galūnė -ė atsirado seniai, tiesiog su krikščionybe įsitvirtino moteriškos pavardės, rodančios giminystės ryšius – ar tu esi kažkieno duktė, ar kažkieno žmona. Tačiau iš pradžių buvo vyrų pavardės -is, -as, -a, o moteriškos pavardės buvo su galūne -ė. Tai mūsų senoji baltiškoji tradicija. Kai kilo diskriminacijos pavojus, kad moteris vyresnė jau, o ji vis dar -aitė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija suprato, kad reikia pasirinkimo, kuris apsaugotų nuo galimų patyčių. Gyvojoje tradicijoje atrado pavyzdžių, kad būna. Rėmėsi, kad yra gyvoji tradicija, kuri būdinga kalbai, ir yra kultūrinės atminties dalykas. Negalime prisiminti, iš kur tai žinome, bet tokį dalyką turime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...