Šalį kamuoja skandalo metastazės

Paraštės

Šalį kamuoja skandalo metastazės

Skandalas prasidėjo ne “paksiados” metu. Nuo 1991 metų rudens, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, įsigalėjo savotiškas lietuviškas sindromas – valdžios ir visuomenės neveiklumas. Tarsi Lietuvos kūnas būtų buvęs pripumpuotas kažkokių narkotikų. Lietuva nesugebėjo spręsti elementariausių ekonominių uždavinių. O juk buvo ir pinigų, nes paskolų gauta nemažai. Bet jos visos sunaudotos tik kasdienėms problemoms spręsti, tai yra išleistos ūkio nuostoliams padengti. Gyvenama buvo tik pardavinėjant valstybės turtą ir toliau grimztant į skolas.

Valdymo srityje taip pat niekaip nesisekė įveikti paveldėto biurokratizmo, begalės kliūčių verslui, investicijoms, žemės ūkio reformai. O tai jau beveik ideali terpė korupcijai, nes gyvenimas nestovi vietoje, problemos turi būti kažkaip sprendžiamos. Viena didelių problemų buvo valdžios įtaka teisėsaugai. Tiksliau pasakius, neigiama įtaka. Teisėsauga tebebuvo per daug centralizuota.

Pirmoji skandalo votis – prezidentinis skandalas – parodė, kad padėtis teisėsaugoje pamažu gerėja. Juk buvo įrodyta, kad Prezidentas užsiima ne tuo, kuo reikia, kišasi į privataus turto reikalus. Tačiau antrasis skaudulys – Seimo korupcinis skandalas – parodė, kad tie, kurie turėtų kitus gydyti, tebeserga patys. Paaiškėjo, kad specialiosios tarnybos kelerius metus turėję rimtų duomenų nedarė nieko. Kas tai - nekompetencija, neryžtingumas? Ar Seimo rinkimų laukimas, laukiant progos sužlugdyti tradicines politines partijas ir atvesti į valdžią naujas? Juk tiesiog amoralu buvo nieko neveikti,taip skatinant tolimesnį korupcijos kerojimąsi.

Seimo reakcija buvo neteisinga. Reikėjo ne tik leisti, bet ir pareikalauti Teismo išsiaiškinti, kas kaltas, o kas tik apšmeižtas. Teisėsaugininkai aiškina, kad dabar atsirado kliūčių procesui tęstis. Nejaugi negalima bendromis pastangomis operatyviai tų kliūčių pašalinti?

Dėl politikavimo ar delsimo kaltus teisėsaugininkus taip pat reiktų patraukti atsakomybėn. Žinoma, galima eiti ir apkaltos būdu. Bet paskelbti įrašai byloja, kad kyšių ėmimas toli gražu nėra akivaizdus, nors nemaža tautos dalis gal jau įtariamuosius ir “nuteisė”. Gali būti ir partijų finansavimo klausimai, o tai jau ne kyšis.

Pačių aktyviausių, labiausiai patyrusių ir inteligentiškiausių Seimo narių žlugimas, jei jų korupcija būtų įrodyta, ir jų patirti pažeminimai, jei korupcija bus neįrodyta, - didelis nuostolis tradicinėms Lietuvos politinėms partijoms. Iš jų kol kas solidžiausiai elgiasi konservatoriai. Jie juk reikalavo duoti leidimą teisėsaugos institucijoms atlikti tyrimo veiksmus. Socialdemokratai ir socialliberalai elgiasi neaiškiai. Komplikuota liberalų padėtis, nes formalūs kaltinimai jų nariams neiškelti, bet jų pokalbiai jau tampa viešais ir visuomenė juos jau įtarinėja.

Seimas ir jam atskaitinga Vyriausybė gerokai paralyžiuoti. Sulėtėjo svarbiausių Lietuvos reikalų sprendimas. Toje situacijoje labai svarbūs būsimi naujai išrinkto vakarietiško Prezidento veiksmai.