„Mes jau keletą mėnesių, nuo pat „Norinčiųjų koalicijos“ subūrimo pradžios, jeigu reikės, esame pasiruošę kontributuoti ir (karinėmis – ELTA) pajėgomis“, – Eltai sakė D. Šakalienė, komentuodama pirmadienį Baltuosiuose rūmuose vykusio viršūnių susitikimo rezultatus.
„Mes iš karinės pusės esame pasiskaičiavę, kokius pajėgumus galėtume skirti: reikalingą finansavimą, reikalingas priemones“, – pridūrė socialdemokratė.
Visgi, pripažino politikė, kol kas dar anksti kalbėti, kaip galėtų atrodyti Lietuvos karių misija Ukrainoje.
„Šiuo metu, nepaisant kalbų apie galimą sąjungininkų pajėgų dislokavimą Ukrainoje ir galimą JAV prisidėjimą, tai, kaip tiksliai viskas atrodytų bei koks būtų JAV vaidmuo – šių atsakymų dar nėra. Be to, nėra ir pagrindinės prielaidos – ugnis nėra nutraukta. Kol ugnis nėra nutraukta, (sąjungininkų – ELTA) pajėgos negali pajudėti į Ukrainą“, – pridūrė laikinai pareigas einanti ministrė.
Tikina, kad Lietuvos politikai palankiai vertina iniciatyvą
D. Šakalienės teigimu, Lietuvos politikai yra palankiai nusiteikę tokiai iniciatyvai ir neturėtų kilti didesnių nesklandumų jei, susiklosčius poreikiui bei galimybei, būtų siekiamą siųsti karius į Ukrainą.
„Be jokios abejonės visos demokratinės procedūros turėtų būti atliktos, turi būti kreipimasis į parlamentą. Manome, kad su Lietuvos ir visų politinių jėgų nusiteikimu jis galėtų būti greitai patvirtintas“, – sakė D. Šakalienė.
Mes iš karinės pusės esame pasiskaičiavę, kokius pajėgumus galėtume skirti: reikalingą finansavimą, reikalingas priemones.
Neatskleidė kiek Lietuvos karių galėtų dalyvauti misijoje
D. Šakalienė nedetalizavo, koks konkretus Lietuvos karių skaičius galėtų būti pasiųstas į Ukrainą. Aišku tik tai, kad tokiai misijai reikėtų užtikrinti karių rotaciją.
„Karių skaičius, kuris būtų įtrauktas, būtų keletą kartų didesnis nei pajėgumai, kurie tuo metu fiziškai būtų Ukrainoje“, – sakė ministrė.
Kol kas abstrakčiai D. Šakalienė kalba ir apie tai, kiek tokia misija galėtų pareikalauti papildomų finansinių išteklių. Pasak jos, akivaizdu tik tai, kad Lietuvos įsipareigojimai toliau skirti paramą Ukrainai – nesikeičia.
„Jei kalbėtume apie mūsų pajėgų kontribuciją Ukrainoje, taip, tai būtų tam tikros papildomos lėšos. Jos yra prieš keletą mėnesių įvertintos, apskaičiuotos. Tikiuosi, kad Vyriausybės perkrovimas ar naujas formavimas įvyks kaip įmanoma greičiau“, – teigė D. Šakalienė.
„Lietuvos parama Ukrainai yra labai rimtas mūsų politinis įsipareigojimas ir strateginis poreikis. Mes labai gerai suprantame, kad tai, ko nepadarysime Ukrainoje, tiesiogiai atsilieps mūsų saugumui. Mūsų regionui tai ypač aktualu“, – teigė D. Šakalienė.
Lietuva yra įsipareigojusi skirti bent 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus karinei paramai Ukrainai. D. Šakalienės teigimu – ar šį skaičių reikėtų didinti yra politinio sutarimo klausimas.
„Mūsų parama 0,25 proc. BVP yra nekvestionuojama. Galimybės didinti yra politinio apsisprendimo reikalas. Iš to, ką šiandien matome, iš aukščiausių valstybės vadovų, tai niekam nekyla klausimas, kad tas poreikis yra“, – teigė ji.
Nemano, kad sumažės sąjungininkų dėmesys Rytų flangui
Apibendrindama JAV ir ES didžiųjų valstybių pastarųjų savaičių laikyseną dėl Ukrainos, D. Šakalienė neskubėjo tvirtinti, kad jau galima kalbėti apie lūžį ketvirtus metus besitęsiančiame Rusijos pradėtame kare.
„Aš taip drąsiai nesakyčiau, kad įvyko lūžis. Per 5–6 mėnesius mes matėme naratyvo kaitą. Ta kaita kartais būdavo palanki Ukrainai ir mūsų regionui, o kartais ne. Šiuo metu pozityvus elementas yra JAV pozicija dėl galimo aktyvesnio vaidmens, prisidedant prie „Norinčiųjų koalicijos“ ir saugumo garantijų Ukrainai formavimo. Tikiuosi, kad šis elementas išliks“, – sakė ji.
Ministrės teigimu, optimistiškai nuteikia ir pastarąjį pusmetį sustiprėjęs didžiųjų Europos valstybių palaikymas Ukrainai.
„Europos įsipareigojimas tiek palaikant stipriai Ukrainos derybines pozicijas, tiek įsipareigojimai didinti paramos kiekį, tiek kalbant apie sankcijas, tiek apie kontribuciją pajėgomis yra stipresni nei mes matėme per 6 mėnesius. Mes tikrai judame į priekį“, – sakė politikė ir paklausta, ar nusprendus Ukrainoje dislokuoti, pavyzdžiui, Vokietijos karius nenukentės Lietuvoje dislokuojama brigada – liko optimistiška.
„Tai atskiros iniciatyvos. Yra parama Ukrainai ir yra NATO apsauga su prioritetiniu poreikiu Rytų flange“, – teigė D. Šakalienė.
„Rytų flango apsaugos prioritetas – nekvestionuotinas“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad pirmadienį Vašingtone vyko JAV ir Ukrainos prezidentų bei Europos lyderių susitikimas dėl ketvirtus metus besitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą.
Viena pastarojo susitikimo Baltuosiuose rūmuose temų – saugumo garantijos Ukrainai. Anot JAV prezidento, jas suteiks „įvairios Europos valstybės – derindamos veiksmus su Jungtinėms Amerikos Valstijomis“. Vis tik, perklaustas, ar į saugumo garantijas gali būti įtraukta ir amerikiečių karių buvimas Ukrainoje, D. Trumpas nurodė, kad apie tai bus kalbama vėliau.
Savo ruožtu paklaustas apie saugumo garantijas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino – reikia visko: tiek stiprios kariuomenės, ginklų, karinio parengimo, įrangos ir žvalgybos pajėgumų.
Antradienį D. Trumpas tvirtino, kad Vašingtonas yra pasirengęs remti Europos partnerius įgyvendinant saugumo garantijas Ukrainai, teikdamos pagalbą ore.
G. Nausėda apie galimą karių siuntimą į Ukrainą: esame pasirengę prisidėti
Vakaruose diskutuojant apie galimą Europos šalių karių siuntimą į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kol kas ankstyva pasakyti, ar tarp norinčiųjų koalicijos valstybių pajėgų bus ir Lietuvos kariai. Vis tik, šalies vadovas akcentuoja, kad Vilnius yra pasirengęs prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų užtikrinimo.
„Kol kas apie tai anksti kalbėti, nes norinčiųjų koalicija tiktai apsibrėžė savo užduotį ir būtų įveiklinta tiktai tokiu atveju, kuomet būtų užtikrinta taika. Kitaip tariant, pati taptų taikos užtikrinimo garantu“, – „TV3 žinioms“ sakė G. Nausėda, paklaustas, ar tarp norinčiųjų koalicijos valstybių karių į Ukrainą būtų siunčiamos ir lietuvių pajėgos.
„Mes esame pasirengę prisidėti taikos palaikymo kariais tiek, kiek leis Seimo mandatas, tiek ir savo karine įranga. Kol kas mes tiktai deklaravome tai. Gali atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, karių ir nereikės siųsti, nes tiesiog bus svarbiau generuoti kitus pajėgumus ir galbūt paprašyta iš mūsų bus kitų dalykų“, – dėstė jis.
„Bet kuriuo atveju Lietuvos įsitraukimas į taikos palaikymą veikiausiai labai smarkiai kiekybiškai nesiskirs nuo to, ką mes savo laiku darėme Afganistane“, – pridūrė jis.
