Rusija propagandai skiria tiek, kiek Lietuva – gynybai

– Tai sunkiai įsivaizduojama suma. Pagal tai galime spręsti, kokio aukšto lygio tai prioritetas Kremliui. Analizuojant pastaruosius 20 metų, matome, šis didžiulis padidinimas yra per pastaruosius trejus metus. Galima sakyti, net išlaidų padvigubėjimas. Pastaruosius dešimt metų buvo normalu išleisti apie 1 mlrd. 2021 m. jau buvo 1,5 mlrd., 2022 m. – 1,9 mlrd. dolerių. Tai tikrai labai reikšminga suma. Tai didžiulės išlaidos televizijoms, radijams, vietiniams portalams dezinformacijai skleisti. Dalis išlaidų keliauja į užsienį – RT, „Sputnik“ ir kitus analogus, kuriais naudojasi skleisti dezinformacijai užsienyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra kokia kita šalis, kuri skirtų tokią milžinišką sumą propagandai?

– Neturime tikslių duomenų, bet, manome, kad ypač daug išleidžia Kinija, ypač jos viduje. Kiniškų operacijų daugėja.

Matuojant pastaruosius kelerius metus, tai galima sieti su tuo, kad Kremlius ruošėsi karui, skleidė dezinformaciją, kad įtikintų Rusijos piliečius. Akivaizdu, tai veikia. Apklausos rodo dar daug palaikančių Putiną ir karą. Galima pasidžiaugti, kad tendencija neigiama ir palaikymas šiek tiek mažėja. Propagandinių kanalų žiūrimumas net ir pačioje Rusijoje irgi mažėja. Tai keli teigiami pokyčiai.

– Ką Rusija pasiekia tokiais propagandos mastais tiek Rusijoje, tiek už jos ribų?

– Lengviausiai matuojamas pasiekimas – koks procentas piliečių vis dar palaiko Putiną. Tai lengviausiai įrodo, kad propaganda veikia. Įvairių konspiracijų judėjimų augimas ir rodo, kad veikia. Apklausos, kiek žmonės tiki konspiracijos teorijomis, irgi neblogas indikatorius, kuris parodo, kad dezinformacija ir propaganda daro neigiamą poveikį. Tai pavojinga, kai kurie atvejai kraštutiniai.

Lengviausiai matuojamas pasiekimas – koks procentas piliečių vis dar palaiko Putiną.

Nuo tada, kai įsijungė sankcijos ir Kremliaus kanalams buvo uždėtos blokados ES, JAV, JK, jie pasidarė desperatiškesni ir pradėjo kurti naujus pavadinimus. Buvo operacijų, kai buvo kuriama naujų puslapių, prisipirkus domenų, kurie imitavo tarptautinę žiniasklaidą – vietoj BBC.com buvo BBC.co. Buvo per 30 puslapių prikurta su melagienomis. Tai desperatiška reakcija į sankcijas.

– Kaip su tokiu monstru kovoti, jei tai iš viso įmanoma? Ką daro ES?

– ES tikrai lyderiauja šioje srityje visame pasaulyje. Didžiausia naujiena bus Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris padės labiau sureguliuoti informacinį saugumą, mažinti nelegalų turinį ES. Tai didelis progresas. Aktas didžiosioms platformoms įsigalios už trijų mėnesių. Jos turės daugiau raportuoti šalims narėms ir EK. Bendradarbiavimas pagerės. Didelės problemos su socialinių medijų botų fermomis. Tikrai reikia papildomo reguliavimo, kad būtų paskata ir platformoms tokį turinį šalinti, kurios ypač robatizuotos ir valdomos programuotojo, IT specialisto. Vienas žmogus gali valdyti dešimtis ir šimtus tūkstančių paskyrų, skleisti dezinformaciją. Užsidirbti iš to, padėti autoritariniams režimams apgauti dar daugiau žmonių.