– Mes, žinoma, gyvename demokratinėje valstybėje. Tačiau kai kurie asmenys, pasinaudodami demokratijos instrumentais ir žodžio laisve, iš esmės veikia prieš valstybę. Ypač tais atvejais, kai dalyvaujama priešiškos valstybės propagandinėse akcijose prieš Lietuvą. Todėl valstybė ir turi turėti tam tikrus instrumentus kovoti su tokiais reiškiniais. Nes dabar tie reiškiniai galbūt dar atrodo kaip pusiau nekaltas reiškinys, tačiau atėjus X dienai jie gali tapti tikrąja penktąja kolona, kuri kels grėsmę nacionaliniam saugumui. Ukrainiečiai tai mums labai aiškiai signalizuoja. Pirmosiomis dienomis jų užnugaryje kilo daug problemų, tik jų Saugumo tarnyba (SBU) su tuo susitvarkė. Kad mums nereikėtų tvarkytis su tuo tomis kritinėmis dienomis, turime tam pasiruošti iš anksto, keisti savo teisinę sistemą. Mūsų politinė jėga jau yra subūrusi vidinę darbo grupę. Į ją įtraukėme ir intelektualių žmonių, kurie galėtų pasiūlyti, kaip adaptuoti teisinę sistemą taip, kad ji leistų veikti prevenciškai ir užkirstų kelią veikimui prieš valstybę. Pirmiausia, tai yra įstatymo projektas dėl veikimo prieš Lietuvą, kurį dabar rengiame, bei Baudžiamojo kodekso 118 straipsnio, reglamentuojančio veikimą prieš valstybę, adaptavimas šiandieninei realybei.

– Tačiau čia kyla labai svarbus klausimas: ar neatsitiks taip, kad kova prieš veikimą prieš demokratiją bus vykdoma pačios demokratijos priemonėmis? Kitaip tariant, ar griežtesnės priemonės prieš veikimą prieš valstybę ar propagandą nebus iš karto prilygintos žodžio laisvės suvaržymui? Čia teks ieškoti labai subtilių išeičių, nes, pripažinkime, ta riba yra labai plona.

– Aš visiškai sutinku, jūs keliate esminį, fundamentalų klausimą. Todėl ir formuluotės turės būti labai tikslios. Pateiksiu pavyzdį. Šiandien mūsų Baudžiamajame kodekse veikimas prieš valstybę suprantamas kaip nusitaikymas į konstitucinius valstybės pagrindus – nepriklausomybę, suverenitetą. Tai yra patys fundamentaliausi dalykai. Tačiau ką daryti su asmeniu, kuris, pavyzdžiui, išvyksta į okupuotas Ukrainos teritorijas, dalyvauja tariamuose Rusijos organizuojamuose referendumuose ir pareiškia, kad tie referendumai yra teisėti, o tos teritorijos priklauso Rusijai? Tai nėra tiesioginis veikimas prieš Lietuvą, tačiau tai – netiesioginis veikimas prieš mūsų valstybę, nes tai yra veikimas prieš mūsų sąjungininkę Ukrainą, kuri šiandien kovoja ir už mus. Tai ir yra mūsų galvosūkis – kaip suformuluoti tokias teisines normas, kurios leistų tinkamai reaguoti ir į tokias situacijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Socialiniuose tinkluose kovą su dezinformacija akivaizdžiai pralaimime nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą. Kodėl, jūsų nuomone, iki šiol neturime veiksmingų įrankių tam pažaboti? Ir kas tai galėtų būti?

– Na, žinot, bandymų tikrai buvo. Kai dar dominavo tradicinė žiniasklaida – prieš kokius dešimt ar aštuonerius metus – mes, kaip valstybė, per Lietuvos radijo ir televizijos komisiją esame užkirtę kelią rusiškų propagandinių televizijos kanalų transliacijoms ir retransliacijoms. Ir tai visai neblogai suveikė – tradicinės rusiškos žiniasklaidos žiūrimumas sumažėjo.

– Tačiau dabar viskas persikėlė į socialinius tinklus.

– Apie ką ir kalba. Ir norint ką nors padaryti – pavyzdžiui, uždaryti kažkieno paskyrą, eliminuoti trolių fermas, botų fermas – turi bendrauti su socialinių tinklų savininkais, kurie dažniausiai yra ne Lietuvoje. Tarkim, „YouTube“ registruotas Airijoje, „Facebook“ – dar kur nors kitur. Nacionalinio reguliavimo šiuo atveju paprasčiausiai neužtenka. Mes susibūrėme į darbo grupę pasvarstyti, ką daryti su vadinamosiomis anoniminėmis anketomis ir botų fermomis.

– Galbūt net reikalinga „antiferma“?

– Tai „elfai“ – pozityvioji žinia, ji yra, bet ar ji pakankama? Manau, jos reikėtų daugiau.

Už tokius veiksmus, kokius jis vykdo nuosekliai ir sistemingai, turi būti taikomos griežtos priemonės.

Bet tada mes esame tokiame veidrodiniame principe. Čia reikia tarsi saugiklių, bet kadangi daug platformų – tiek socialinių tinklų, tiek vaizdo platformų – yra tiesiog ne Lietuvoje, tu turi įrodinėti tiems platformos administratoriams, esantiems ne Lietuvoje, kad jie paspaustų „raudoną mygtuką“.

– Tačiau pavieniai bandymai kovoti su Rusijos propaganda dažnai baigiasi ne tik dar didesnėmis šmeižto kampanijomis, bet ir grasinimais susidoroti su tuo žmogumi, kuris mėgina ką nors daryti. Kas galėtų tokius žmones apsaugoti?

– Jeigu grasinimai kyla iš konkretaus, identifikuoto asmens, be abejonės – mūsų teisėsaugos institucijos. Tada įmanoma imtis veiksmų. Bet jei tai anoniminė tapatybė arba jei asmuo veikia iš užsienio, kur nėra nei Lietuvoje, nei Vakarų valstybėse registruotų kanalų – tu jo tiesiog nepasieksi. Bet vis dėlto nepamirškime vieno labai paprasto dalyko – jie naudojasi mūsų silpnybėmis. Dažnai mums atrodo, kad priešiška propaganda pati savaime kuria problemas. Taip, ji kuria problemas, bet dar dažniau išnaudoja jau esamus plyšius mūsų visuomenėje. Todėl kuo mažiau vieni kitus paversime priešais, tuo geriau. Galime būti oponentai, galime turėti skirtingas pažiūras, bet neturime vienas kito laikyti priešu. Reikėtų neleisti, kad tikri išoriniai priešai skaldytų mus iš vidaus. O tai reiškia, kad turime susikalbėti dėl Lietuvos. Turime turėti bendrą tapatybę, bendrą istorinę politiką ir kitus bendrus pagrindus.

– Kalbant apie prezidento pareiškimą, kad E. Vaitkus yra puikus penktosios kolonos pavyzdys – ar tai nebus meškos paslauga? Jeigu prieš asmenį vyksta ikiteisminis tyrimas ir jeigu jis bus nuteistas, E. Vaitkus galės sakyti, kad teismo sprendimas buvo politizuotas. Juk dar net nepasibaigus tyrimui, Respublikos prezidentas jau jį pavadino penktosios kolonos atstovu. Tad ar tai nėra skubotas ar nepasvertas pareiškimas?

– Ne, aš taip nemanau. Aš vertinu prezidento nuomonę ir ją visiškai palaikau. E. Vaitkus ir jo bendražygiai gali kalbėti, ką nori – kad viskas jau nuspręsta ir taip toliau. Bet aš tikiu, kad tiek teisėsaugos institucijos, tiek, labai tikiuosi, ir teismai atliks savo darbą. Už tokius veiksmus, kokius jis vykdo nuosekliai ir sistemingai, turi būti taikomos griežtos priemonės. Jei parodysime, kad valstybė moka gintis – tai bus tikras prevencijos signalas.