Rinkimų reformos kaina - šimtai milijonų Pereiti į pagrindinį turinį

Rinkimų reformos kaina - šimtai milijonų

2004-12-20 00:00

Užmojį keisti balsavimo sistemą stabdo lėšų stygius ir prieštaringi politiniai interesai

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Užmojį keisti balsavimo sistemą stabdo lėšų stygius ir prieštaringi politiniai interesai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gali lengviau atsipūsti - Lietuvoje baigėsi net kelių rinkimų maratonas. Kitas artimiausias balsavimas turėtų vykti tik 2007 metų pradžioje, kai bus surengti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai. Iki to laiko ketinama ne tik užkamšyti šiemet išaiškėjusias rinkimų kampanijų ir jų organizavimo skyles, bet ir pradėti įgyvendinti elektroninio balsavimo viziją.

Tikisi vieningo kodekso

VRK niekada nestokoja darbo. Netgi jeigu jokie rinkimai ir nevyksta ar artimiausiu metu nenumatomi. Pasibaigus Europos Parlamento, Prezidento bei Seimo rinkimų maratonui ir tik horizonte šmėsčiojant savivaldybių rinkimams, VRK nesėdi sudėjusi rankų. Pasak jos pirmininko Zenono Vaigausko, per pusmetį turi būti patikrintos kandidatų į Seimo narius finansinės ataskaitos apie rinkimų kampanijai surinktas ir panaudotas lėšas, turi būti išleista knyga apie parlamento rinkimų rezultatus. Be to, VRK nuolat nagrinėja įvairių savivaldybių tarybų narių prašymus atsisakyti mandatų, kas pusmetį skirsto biudžeto dotacijas politinėms partijoms, priima partijų finansines ataskaitas apie jų metų biudžetus.

Z.Vaigauskas “Kauno dienai” sakė, kad po kiekvienų rinkimų VRK nagrinėja, kokios problemos buvo jų metu, kokios teisinės spragos neturėtų būti paliktos įstatymuose.

Daug ką, VRK vadovo nuomone, galėtų išspręsti vieningo Rinkimų kodekso parengimas. Jau kelerius metus kalbama apie tai, kad į tokį kodeksą galėtų būti sujungti visi dabartiniai su rinkimais susiję teisės aktai, tačiau toliau kalbų kol kas nepažengiama.

“Pernelyg daug politinių diskusijų dėl kai kurių rinkimų tvarkos ypatybių, pernelyg daug pakeitimų priimama prieš kiekvienus rinkimus, todėl ir baiminamasi priimti bendrą Rinkimų kodeksą”, - atsidūsta Z.Vaigauskas.

Tobulins balsavimo paštu tvarką

Iki Naujųjų metų Vyriausybė įpareigota parengti pasiūlymus dėl politinės reklamos per televiziją reglamentavimo. Siūloma arba ją visiškai uždrausti, televizijas įpareigojant rinkimų kampanijos metu rengti politines diskusijas ir už tai kompensuojant iš valstybės biudžeto, arba politinę reklamą smarkiai apriboti, nustatant griežtas taisykles, kokios trukmės ji turi būti, kiek gali kainuoti ir kokiu laiku gali būti rodoma.

Darbo rinkimų sistemos tobulinimo srityje davė ir Konstitucinis Teismas (KT). Neseniai paskelbtoje išvadoje jis iš esmės uždraudė kandidatams naudoti kai kurias agitacijos priemones, pavyzdžiui, dalyti rinkėjams smulkias dovanėles. “Jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir/arba balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą”, - nurodoma KT išvadoje. Tai reiškia, kad Seimas turės pakoreguoti įstatymus, uždrausdamas “agitaciją dovanėlėmis”.

Be to, KT nurodė tobulinti balsavimo paštu sistemą. Pasak Teismo, turi būti įstatymiškai garantuota, kad balsuojant paštu nebūtų spragų, leidžiančių papirkti rinkėjus. Z.Vaigausko nuomone, yra kelios galimybės tai garantuoti. “Galima, pavyzdžiui, nustatyti, kad iš anksto balsuojama ne pašto skyriuose, o apylinkėse, kur yra daugiau galimybių užtikrinti balsavimo slaptumą. Galima uždrausti išsinešti balsavimo biuletenius iš patalpos, kur balsuojama, kad nebūtų galimybių juos užpildyti kažkur kitur”, - svarstė VRK vadovas.

Komisijų nariams mokama mažai

Politologas Andrius Romanovskis, priklausantis Liberalų ir centro sąjungai, jau ne vienerius metus seka, kaip Lietuvoje kinta ir vystosi rinkimų tvarka. Jis tvirtina, kad čia įsitvirtinę viduramžiai.

Pasak A.Romanovskio, rinkimų skaidrumas labiausiai priklauso nuo komisijų narių. “Šioje srityje jau daugiau kaip dešimtmetį įsivyravęs stagnacinis stabilumas. Jau tradiciškai rinkimų komisijos tapo pensininkų, bedarbių, geriausiu atveju studentų ar menkas pajamas turinčių vadinamųjų biudžetininkų prieglobsčiu. Kai kurie jų jau seniai peržengę septintąją dešimtį ir netgi dar 1991 metais organizavo plebiscitą dėl nepriklausomybės”, - “Kauno dienai” sakė jis.

Be to, rinkimų komisijų nariai, anot politologo, menkai apmokomi, jiems nepateikiama pakankamai aiški metodinė medžiaga, kaip organizuoti gana sudėtingą rinkimų procesą, kaip spręsti iškylančius klausimus.

Z.Vaigauskas pripažįsta, kad nemažai rinkimų komisijų narių yra gana senyvo amžiaus mokytojai, pensininkai, gydytojai. “Dažniausiai tai entuziastai. Juk jie negauna labai didelių pinigų už tą darbą. Jeigu norime mokėti gerokai daugiau, kaip tai daroma Vakarų valstybėse, turėtume pasirengti rinkimams išleisti ne 11-12, o 35-45 milijonus litų. Ar su tuo sutiks visuomenė”, - retoriškai klausė VRK vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad daugelyje valstybių, nepaisant netgi neblogai apmokamo darbo rinkimų komisijose, į jas ateina irgi tik entuziastai. “Vargu ar koks gerbiamas verslininkas ar žurnalistas po sunkios dienos eis dirbti į rinkimų apylinkę, aukos tam savo sekmadienį, kai vyksta balsavimas”, - pastebėjo Z.Vaigauskas.

Ragina pasinaudoti Kosovo patirtimi

A.Romanovskio įsitikinimu, Lietuvoje, sekant kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu, reikėtų apriboti rinkėjų įleidimą į balsavimo apylinkes, kad nesusidarytų grūstys. Tai, jo nuomone, suteiktų papildomas garantijas, kad balsavimas būtų slaptas. “Kosove ši problema sprendžiama paprastai. Rinkimų apylinkės patalpoje vienu metu gali būti tik tiek rinkėjų, kiek yra slapto balsavimo kabinų, todėl tik iš patalpos išėjus rinkėjui kitas gali įeiti. Principas paprastas: rinkimai - ne turgus ir ne konvejeris, atėjai - turėsi laikytis tvarkos”, - sako politologas.

Jis pripažįsta, kad tokiu atveju pati balsavimo procedūra sulėtėja ir gali atsirasti eilės prie apylinkių durų, tačiau tokiais atvejais išvengiama spūsčių prie urnų ar neslapto balsavimo.

Z.Vaigauskas sutinka, kad tai svarstytinas siūlymas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad jau dabar balsavimo apylinkių komisijos turi galimybę kontroliuoti rinkėjų kiekį patalpoje: “Juk kiekvienam atėjusiam prie pat durų išduodami kvitukai su eilės numeriais. Nemažai apylinkių taiko tokią praktiką - neišduoda tokio kvituko atėjusiems ir prašo jų palaukti, kol patalpoje yra pernelyg daug žmonių”.

Galimas elektroninio balsavimo įdiegimas

Vis pasirodo pasiūlymų sušiuolaikinti rinkimus, pavyzdžiui, aprūpinant visas rinkimų apylinkes plastikinėmis peršvečiamomis balsadėžėmis. Bet VRK pirmininkas abejoja, ar verta tam švaistyti lėšas. “Tos balsadėžės velniškai brangiai kainuoja. Verčiau aprūpintume visas apylinkes interneto ryšiu, pastatytume po kompiuterį, kad balsavimo rezultatai būtų kuo greičiau ir kuo geriau suskaičiuoti”, - svarstė jis.

Be to, Z.Vaigauskas siūlytų jau galvoti apie elektroninio balsavimo įdiegimą Lietuvoje. “Po truputį galima apie tai svajoti. Galbūt jau 2007 metų savivaldybių rinkimuose turėsime bent kelias apylinkes, kur galima bus balsuoti elektroniniu būdu - kompiuteriu”, - kalbėjo VRK vadovas.

VRK pirmininkas jau svajoja, kad kada nors Lietuvoje bus įdiegtas balsavimas netgi mobiliaisiais telefonais. Tačiau tai - jau gerokai tolimesnės perspektyvos dalykas.

Tiesa, elektroninio balsavimo įdiegimas kainuotų maždaug po 50-75 tūkstančius litų kiekvienoje apylinkėje. Tai reiškia, kad visoje Lietuvoje tam reikalui reikėtų išleisti 100-160 milijonų litų. “Tai tikrai labai didelė suma. Bet po truputį galima būtų į tą sistemą investuoti. Vis tiek nuo to niekur nepabėgsime, nes pasaulis nestovi vietoje, sparčiai juda į priekį”, - teigė Z.Vaigauskas.

Europa mūsų nebestebi

Apibendrindamas VRK vadovas tvirtino, kad Lietuvoje rinkimų sistema, nors ir turi trūkumų, yra pripažinta kaip pakankamai demokratiška ir skaidri. “Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuri, be kita ko, užsiima ir rinkimų procesų stebėjimu bei vertinimu, jau senokai mūsų nebestebi, nes pripažino Lietuvą pakankamai išsivysčiusia šioje srityje”, - sakė jis.

Paskutinį kartą ESBO stebėtojų misija buvo atvykusi stebėti 1996 metų Seimo rinkimų. Nuo to laiko misijos nebepasikartojo. “2000 metų vasarą buvo atvykusi grupelė ESBO atstovų susipažinti su situacija prieš tuometinius Seimo rinkimus. Tačiau buvo nustatyta, kad stebėtojai nereikalingi”, - konstatavo Z.Vaigauskas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų