Rinkimų išvakarėse dygsta teisinės abejonės Pereiti į pagrindinį turinį

Rinkimų išvakarėse dygsta teisinės abejonės

2007-02-01 00:00

Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar teisingas įstatymas, leidžiantis tik partijoms kelti kandidatus į savivaldą

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar teisingas įstatymas, leidžiantis tik partijoms kelti kandidatus į savivaldą

2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose galbūt galės dalyvauti ir pavieniai, partijų nekelti kandidatai. Taip atsitiktų, jeigu Konstitucinis Teismas (KT) pripažintų prieštaraujančia Konstitucijai dabartinę tvarką, kai kandidatus į savivaldybių tarybas siūlo tik partijos. Kol kas neaišku, kada tokia byla bus svarstoma KT posėdyje, tačiau net jeigu ji būtų itin skubiai išnagrinėta ir sprendimas būtų priimtas dar iki vasario 25 dieną įvyksiančių savivaldos rinkimų, vargu ar tai ką nors pakeistų, nes pasirengimas šiems rinkimams jau perėjo į finalinę stadiją.

Apskundė VRK sprendimą

Šiandien KT turėtų pasiekti Vyriausiojo administracinio teismo paklausimas, ar galiojančios Savivaldybių tarybų įstatymo normos dėl kandidatų iškėlimo atitinka Konstituciją. KT per kelias artimiausias dienas turės apsispręsti, kada šią bylą svarstyti - skubiai ar laikantis įprastinės eilės.

Paprastai prašymai KT išnagrinėjami vidutiniškai per dvejus metus, bet pasitaiko atvejų, kai KT, įvertinęs įvairias aplinkybes, nusprendžia klausimą nagrinėti be eilės.

Prašymas KT pasakyti, ar Konstituciją atitinka tik partijų iškeltų kandidatų registravimas savivaldos rinkimuose atsidūrė po to, kai Vyriausiasis administracinis teismas vakar nagrinėjo Teisės instituto direktoriaus pavaduotojo, Liustracijos komisijos nario teisininko Petro Ragausko skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu į Vilniaus miesto tarybą.

Nors ir priklauso Tėvynės sąjungai, P.Ragauskas nepanoro būti įrašytas į šios partijos kandidatų sąrašą ir pabandė pats įsiregistruoti kandidatu. Tačiau VRK atsisakė tai padaryti, vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įsakmia nuostata, kad kandidatus į vietos valdžią gali kelti tik tam teisę turinčios politinės partijos. Šį VRK sprendimą P.Ragauskas apskundė administraciniam teismui, be kita ko, prašydamas kreiptis į KT ir taip išsiaiškinti, ar įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujasi VRK, atitinka Lietuvos Konstituciją.

Posėdis truko labai trumpai

Vos dvidešimt minučių užtrukusiame teismo posėdyje VRK atstovas Julius Jasaitis tvirtino, kad komisija neturėjo galimybės įregistruoti P.Ragauską kandidatu. “VRK nėra įstatymų leidėja, tik jų vykdytoja, todėl negali daryti to, ko įstatymas neleidžia”, - sakė komisijos narys.

Be to, VRK atstovo tvirtinimu, Konstitucijoje yra nuoroda į tai, kad “teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir įstatymai”. Vadovaudamasis šiuo Konstitucijos straipsniu Seimas įstatymu nustatė, kad teisė būti išrinktam į savivaldybės tarybą įgyjama tik tuomet, kai kandidatą iškelia partija.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas “Kauno dienai” sakė, kad per 17 nepriklausomybės metų Lietuvoje ne kartą kildavo diskusijos, ar nevertėtų nustatyti kitokios rinkimų į savivaldą tvarkos. Tačiau nė vienos kadencijos Seimo nariai nepritarė pasiūlymams leisti savo kandidatūras į savivaldybių tarybas kelti ir pavieniams asmenims ar jų grupėms.

Rėmėsi ir tarptautinėmis konvencijomis

P.Ragauskas sutiko, kad rinkimų tvarką turi nustatyti įstatymas. Tačiau pabrėžė, kad įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijos normoms, taip pat tarptautinėms sutartims. “Konstitucijoje parašyta, kad niekas negali būti verčiamas tapti kokios nors partijos nariu. Tuo tarpu rinkimų į savivaldą tvarka pažeidžia šį principą, nes kiekvienas norintis kandidatuoti šiuose rinkimuose gali būti verčiamas tapti partijos nariu”, - tvirtino teisininkas.

Jis taip pat rėmėsi kai kuriomis tarptautinėmis konvencijomis, kurias yra ratifikavusi Lietuva. Vienoje jų nurodoma, kad “negali būti nustatyti nepagrįsti apribojimai piliečiams, turintiems teisę patiems arba per savo tiesiogiai rinktus atstovus dalyvauti valstybės valdyme.”

Vyriausiąjį administracinį teismą įtikino šie argumentai. Jis sustabdė bylos nagrinėjimą iki KT pateiks išvadą, ar skundžiama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo norma atitinka Konstituciją.

Gali svarstyti ilgai

P.Ragauskas “Kauno dienai” po teismo posėdžio sakė tikįs, kad KT gana sparčiai išnagrinės šį paklausimą. “Dabar viskas priklauso nuo KT apsisprendimo, kada svarstyti šią bylą - iki vasario 25 dienos rinkimų ar jau po jų. Jeigu bus išnagrinėta iki rinkimų ir jeigu bus pripažinta, kad įstatymas neatitinka Konstitucijos, gali atsirasti viltis, kad galėsiu kelti savo kandidatūrą jau šiuose savivaldos rinkimuose”, - teigė jis.

Tuo atveju, jeigu KT nuspręstų skubiai apsvarstyti šį klausimą ir priimtų tokį sprendimą, kokio tikisi P.Ragauskas, baiminamasi netgi galimo savivaldos rinkimų atidėjimo vėlesniam laikui, iki Seimas pataisytų visus reikiamus įstatymus.

Tačiau KT atstovė spaudai Ramunė Sakalauskaitė kol kas negali pasakyti, kada šis Teismas imsis svarstyti Vyriausiojo administracinio teismo paklausimą. Manoma, kad jis KT turėtų pasiekti šiandien. Po to per tris dienas turi patikrinti, ar byla gali būti nagrinėjama KT. Dar vėliau turi būti priimtas sprendimas, ar ji galėtų būti svarstoma KT posėdyje be eilės.

Estai jau apsisprendė

“Kauno dienoje” dar pernai vasarą rašyta, kad dalyje Europos valstybių vietos valdžios rinkimuose gali dalyvauti ir pavieniai, ne partijų iškelti kandidatai. Tiesa, paprastai jie surenka itin mažai balsų.

2002 metais Estijos Aukščiausiojo Teismo Konstitucinės priežiūros kolegija svarstė klausimą, panašų į tą, kurį dabar turėtų svarstyti Lietuvos KT.

Tuomet estų Konstitucijos sargai konstatavo, kad leidimas savivaldos rinkimuose dalyvauti tik partijų iškeltiems kandidatų sąrašams prieštarauja konstitucinėms normoms. Tokie apribojimai pažeistų teisę kandidatuoti, balsuoti, siūlyti kandidatus ir galiausiai pakenktų vietos savivaldai, nes atstovaujamajai institucijai būtų nepakankamai atstovaujama.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų