R. Požėlą glumina taisyklės dėl posūkių į dešinę: žada tolerancijos laikotarpį

Pareigūnas teigė, kad policija kurį laiką toleruos nepiktybiškus pažeidėjus.

„Tikrai daugumai eismo dalyvių, ypač vairuotojų, kyla klausimų. Tiesa pasakius, ir aš dar ne iki galo esu įsigilinęs, bet, aišku, laiko šiek tiek dar yra“, – interviu BNS sakė R. Požėla.

„Natūralu, kad jeigu dėl nežinojimo įvyks pažeidimai, kurie nėra tyčiniai ar iš anksto planuoti, natūralu, kad turime rasti geriausią balansą tarp teisėsaugos įstaigų (įsikišimo) ir visos visuomenės“, – pridūrė jis.

„Šiuo atveju galime kalbėti apie toleranciją, bet negalime kalbėti apie toleravimą priežasčių, dėl ko žūsta žmonės, dėl ko atsiranda visos kitos blogybės“, – kalbėjo policijos vadas.

Nuo 2020 metų pradžios sankryžose nebeliks lentelių su žaliomis dešiniojo posūkio rodyklėmis, lapkritį įsigaliojo nauji posūkį į dešinę reguliuojantys šviesoforų signalų deriniai.

Sankryžose galima sukti į dešinę nedegant papildomai sekcijai su rodykle, jei tuo metu dega žalias skritulio formos šviesoforo signalas be rodyklių, praleidžiant pėsčiuosius.

Jei pagrindinis žalias signalas yra su juodomis rodyklėmis, privaloma paisyti rodyklių krypčių.

R. Požėla taip pat paskelbė, kad per kadenciją sieks sujungti policijos sistemą į vieną juridinį asmenį bei sustambinti teritorinius padalinius.

Jis ketina peržiūrėti pirmtako Lino Pernavo įgyvendintą policijos reformą.

Pareigūnas taip pat sakė, kad kadenciją baigęs L. Pernavas turėjo teisę išvažiuoti dirbti policijos atašė Jungtinėje Karalystėje. Vis dėlto jis abejojo pirmtako sprendimu šešias valandas per dieną darbo metu mokytis anglų kalbos.

– Pradėjus eiti pareigas, pirmas jūsų pažadas buvo pagerinti pareigūnų motyvaciją ir darbo sąlygas. Kaip tai padarysite?

– Be abejo, tai visiškai tampriai susiję su finansiniais dalykais, kitų metų biudžetu. Derybos ar galutiniai rezultatai nėra visiškai aiškūs dėl kitų metų biudžeto, tačiau bet kokiu atveju matau galimybių ir tikrai tą darysiu kartu su komanda – peržiūrėsime policijai skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Yra jau tam tikros strateginės kryptys numatytos. Įgyvendinus tas kryptis atsirastų galimybė efektyviau valdyti finansinę situaciją, tuo pačiu efektyvinti pačią veiklą ir, aišku, tos lėšos, kurios būtų paimtos iš pačios organizacijos, jos (...) būtų pirmiausia nukreiptos pareigūnų, darbuotojų motyvacijai ir darbo sąlygoms gerinti.

– O kur yra tos erdvės didinti efektyvumą?

Pirmas dalykas, tai yra ėjimas link vieno juridinio asmens.

– Pirmas dalykas, tai yra ėjimas link vieno juridinio asmens. Šiandien policija – tai 14 savarankiškų įstaigų, turinčių savo biudžetą. Mano buvusioje darbovietėje mes lygiai taip pat turėjome 12 juridinių asmenų ir priėjome sėkmingai nuo 2018 metų prie vieno juridinio asmens. Taip pridėjome apie porą milijonų eurų prie VSAT 70 milijonų kasmetinio biudžeto. Tai štai toks efektas, kuris buvo nukreiptas į darbuotojų atlyginimų didinimą. Iš esmės nemažindami darbuotojų skaičiaus mes pasiekėme labai neblogų rezultatų, kalbant apie darbuotojų motyvaciją.

Kitas dalykas, tai mūsų teritorinių įstaigų stambinimas. Šiandien turime dešimt apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų. Matymas ar planas būtų pereiti prie penkių apygardų, organizuoti darbą taip, kaip teismai, prokuratūra organizuoja darbą.

Policijos departamentas kaip centrinė įstaiga būtų visiškai atsakinga už bendrąsias funkcijas, už finansų valdymą, už turto klausimus. Iš esmės mes pasiektume tokį rezultatą, kad teritoriniai mūsų padaliniai būtų atsakingi už veiklos rezultatus, už pačią veiklą. Aišku, ten būtų nuotolinės darbo vietos kažkokiam kiekiui finansistų ar personalistų, tačiau komisariato vadovui galva labiausiai skaudėtų dėl pačių rezultatų.

Kiti dalykai – dėl kitų metų biudžeto mes eisime su labai aiškiais matymais, kokią pridėtinę vertę tiek darbuotojui, tiek visuomenei duotų papildomos lėšos, nes motyvuotas darbuotojas visų pirma yra labiau apsaugota visuomenė. Tas principas mano darbotvarkėje ir mano leksikone tikrai bus. (...)

– Per kiek laiko sujungsite policiją į vieną juridinį asmenį?

– Bus sudaryta, jau dabar galvojama apie kandidatūras, tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai bus suformuluotas uždavinys parengti policijos plėtros programą 2020 – 2024 metams. Tikslas yra, kad tai nebūtų tik žinybinis policijos teisės dokumentas, bet tai būtų ir politinį svorį turintis dokumentas. Matymas yra šitą dokumentą suderinti su Vidaus reikalų ministerija, kad tame dokumente būtų galima prisiimti įsipareigojimus, bet lygiai taip pat kad būtų tam tikra žinia ištransliuota mokesčių mokėtojams, Lietuvos gyventojams. Toje programoje mes tikrai sudėliosime visus darbus, terminus, bus sukurtas programos stebėsenos instrumentas.

Mes kalbame apie pakankamai ilgą laikotarpį, penkerius metus. Šiandien ne viską galime dar suprognozuoti, kas mūsų laukia 2023, 2024 metais, juo labiau kad tikėtina, jog gali kisti Vyriausybės, gali atsirasti naujos Vyriausybės programos su strateginiais įpareigojimais policijos sistemai. Tai natūralu, kad ta mūsų programa turi būti pakankamai lanksti, turi reaguoti tiek į visuomenės pokyčius, tiek į naujas politines realijas. (...)

– Dėl kitos programos, ankstesnės policijos vadovybės patvirtintos „Programos 1000“. Vyriausybė jau pateikė Seimui atnaujintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Ar pavyks kitąmet įgyvendinti tą programą ir pirminės grandies pareigūnams mokėti tūkstančio eurų atlyginimą?

– Šiai dienai galioja policijos veiklos gairės, kurios buvo patvirtintos 2015 metais ir kurios apima 2015 – 2020 metų laikotarpį. Tai pirma nuostata, deja, liko neįgyvendinta. Buvo siekis, kad „Programa 1000“ jau būtų įgyvendinta 2019 metais.

Šitas tikslas niekur nedingsta, nes vis dėlto tai yra įsipareigojimas vidinei bendruomenei. Aišku, bendruomenė laukia. Tačiau realijos kalba apie tai, kad šitas tikslas nusikels į 2020, galbūt 2021 metus.

– Nuo ko tai priklausys, kada?

– Nuo to, kaip mums pavyks viduje vykdyti pertvarkas, kurios būtų efektyvios, ieškant lėšų policijos sistemoje. Ir, aišku, mūsų biudžeto skaičiai yra esminis dalykas.

– Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad reikia atlikti policijos finansinį ir veiklos auditus. Kada jie bus pradėti?

– Veiklos auditas jau pradėtas. Jį atlieka Valstybės kontrolė. Šiais ir kitais klausimais buvau susitikęs su valstybės kontrolieriumi, apšnekėjome. Mano prašymas buvo, kad šitas auditas būtų gyvas, šiltas, tai yra nepaisant turimų auditorių metodikų, kad būtų bendraujama su žmonėmis, kurie betarpiškai dirba, kurie turi savo nuomonę dėl vienų ar kitų sprendimų. Šio audito finišas bus po metų, tad mano prašymas buvo, kad nebūtų laukiama galutinio to vaizdo, o tarpiniai rezultatai mums irgi būtų prieinami, kai tik bus galima.

Kitas, finansinis, visos policijos sistemos auditas turėtų prasidėti vasario 15 dieną. Aš kreipiausi į Vidaus reikalų ministerijos audito padalinį ir vadovė man tikrai pažadėjo, kad atlikus tam tikrus auditus, kurie dabar šio padalinio yra atliekami, kitas savotiškas taikinys bus policijos sistema.

– Jūsų pirmtakas Linas Pernavas įgyvendino policijos reformą, sujungė viešąją ir kriminalinę policiją. Anot jo, tai padėjo optimizuoti resursus ir daugiau išsiųsti pareigūnų dirbti į gatves. Tačiau kritikai sako, kad tokiu būdu dirbti į gatves išsiųsti neapmokyti pareigūnai, be to, sumažėjus kabinetinių pareigūnų skaičiui nukentėjo tyrimai. Ar ketinate peržiūrėti reformą?

– Šiuo metu gaunu įvairios informacijos, vertinimų, pradedant nuo policijos įstaigų vadovų, baigiant eiliniais pareigūnais. Mano tikslas dabar yra sudėlioti visą tą informaciją į tam tikrus stalčiukus ir pasidaryti tam tikras išvadas. Šiuo atveju ir veiklos auditas bus labai svarbus, bet negaliu fiziškai laukti metus laiko ir nieko nedaryti. (...) Neatmetu, kad gali būti tokių momentų, kad bus reikalingos tam tikros korekcijos. Jos turi būti pradėtos kaip galima greičiau, atsižvelgiant į pareigūnų bendruomenės ir visuomenės lūkesčius.

– Bet jūs, matyt, nekalbate apie reformos atšaukimą?

– Be abejo, ne. Kalbame apie korekcijas ir koregavimus. Jau dabar tam tikri momentai, tam tikros diskusijos vyksta ir tam tikri sprendimai bus greitu metu.

Pirmiausia kalbu apie nepilnamečių reikalus. Sausio mėnesį planuojame imtis tam tikros lyderystės, sukviesti institucijų vadovus, institucijų žmones, kurie dirba su nepilnamečiais per prevencijos liniją tiek proaktyviai, tiek reaktyviai, ir visiems kartu įsivertinti, ar tarpinstitucinė sistema veikia puikiai, idealiai, ar nereikalingos teisės aktų korekcijos.

Kalbant apie policijos sistemą, kitais metais turėtų atsirasti pareigūnai, kurie koordinuos kitų policijos darbuotojų funkcijas, dirbančių jau betarpiškai su nepilnamečiais, tiek reaguojant į įvykius, tiek (...) ir veikiant nepilnamečių nusikalstamumo procesus.

– Tai, suprantu, nepilnamečių reikalų inspektorių atsisakymas neišėjo į naudą ir ieškote būdų padėtį taisyti?

– (...) Dabar pagal teisės aktus svorio centras dirbant su nepilnamečiais yra labiau perkeltas į Vaiko teisių tarnybą, savivaldybių administracijas, o policija turi tik reaktyvią funkciją, reaguoti į įvykius. (...) Mes turime susirinkę įsivertinti, ar tas kelias, kuriuo valstybė yra nuėjusi, ar jis nereikalauja korekcijų. Šiandien aš matau, kad policija turėtų proaktyviau veikti į priežastis, kodėl iš nepilnamečio, linkusio pažeisti (įstatymus), išauga nusikaltėlis, recidyvistas ir panašiai.

– O ar išėjo į naudą rajoninių policijos įgaliotinių panaikinimas?

– Vėlgi, sukurta kita sistema, tad šiai dienai neturiu sau galutinio atsakymo, ar ši sistema nereikalauja korekcijų (...).

– Skiriant jus į pareigas politikų lūkestis buvo, kad palaikysite glaudesnį dialogą su profsąjungomis. Kaip tai įgyvendinsite praktikoje?

– Tas pavedimas jau įgyvendinamas. Antras iš oficialių mano susitikimų buvo su veikiančių policijos sistemoje profesinių sąjungų atstovais arba vadovais. Apsišnekėjome apie tam tikrus namų darbus. Kai kurie darbai jau yra pajudėję. Toks buvo bendras sutarimas, kad mums viską reikia daryti taip, kad mes savo santykių nesiaiškintume teismuose. Yra toks sutarimas, ir panašu, kad tiek Policijos departamentas, tiek profesinės sąjungos jau atsiima savo ieškinius iš teismų, kad rastume kompromisinius sprendimus prie stalo.

– Anksčiau sakėte, kad šiuo metu policijai trūksta apie tūkstančio pareigūnų. Kokias tai lemia problemas?

– Pagrindiniai dalykai, kuo skundžiasi darbuotojai, tai yra dideli krūviai, kad darbuotojai pavargę, pervargę. Tikrai aš tą informaciją girdžiu. Vienas iš mano tikslų yra peržiūrėti darbuotojų krūvius, kodėl policijos darbuotojai renkasi kitas teisėsaugos įstaigas. Vienas iš tų argumentų yra, kad kitur yra mažesni krūviai. Natūralu, kad vienas iš tikslų bus mažinti esamą nekomplektą.

– Kaip tą įgyvendinsite?

– Turime veikiančią policijos mokyklą, turime įvadinius mokymus, peržiūrėsime sistemą. Galbūt mums reikėtų daryti daugiau įvadinių mokymų žmonėms, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir kurių paruošimas yra paprastesnis tam, kad būtų galima užpildyti kai kurias atsivėrusias nišas. (...)

– Policijoje per L. Pernavo kadenciją smarkiai sumažėjo užregistruotų nusikaltimų skaičius – nuo beveik 83 tūkst. iki 58 tūkst. pernai, o šių metų skaičiai rodo, jog rodiklis 2019 metais bus dar mažesnis.  Ankstesnė vadovybė, remdamasi šia statistika, sakė, kad jai pavyksta pažaboti nusikalstamumą. Tačiau kai kurie kriminologai teigia, kad nusikalstamumas negali mažėti taip sparčiai, o statistika rodo, jog žmonės tiesiog mažiau pasitiki pareigūnais ir dėl to nesikreipia į teisėsaugą, o pati policija dirba mažiau intensyviai. Kuri pusė šiame ginče teisi?

– Visada teisybė yra kažkur per vidurį, nenorėčiau prisiimti Temidės vaidmens. Štai buvo vienas iš pastarųjų mūsų pasitarimų su veiklos pavaduotojais, labai aštriai kėlėme klausimą, ar tikrai esame užtikrinti, kad kiekvienas pranešimas apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką yra registruojamas ir patenka į tą nusikalstamų veikų registrą. Kalbėjome ir apie efektyvesnį monitoringo sistemos sudarymą, galbūt panaudojant ir slapto kliento modelį, kuris labai versle populiarus.

(...) Kitas dalykas, aišku, yra teisės aktų pasikeitimai, kai Baudžiamajame kodekse anksčiau buvusios veikos dabar yra Administracinių nusižengimų kodekse.

Nusikalstamų veikų dinamika irgi rodo, kad nusikalstamumas yra mažėjantis. Jeigu taip gliaudytume kiekvieną eilutę, visur matome mažėjimą, ir aš neįsivaizduoju, kaip būtų galima slėpti nužudymų statistiką. Natūralu, kad yra 100 proc., čia jau niekas neturėtų abejoti policijos darbais.

Dar, kita vertus, turime demografinę situaciją – Lietuva traukiasi. Nors infrastruktūra sukurta 4 mln. gyventojų, dabar 2,7 mln. turime. Mūsų žmonės labai mobilūs yra, nusikalstamos veikos vykdomos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ne paslaptis, kad daug kas išsikėlė į užsienį ne tik tam, kad sąžiningai dirbtų.

Yra tikrai įvairių objektyvių priežasčių, kodėl tie skaičiai mažėja, na, o dėl subjektyvių, dėl galimo neregistravimo, tai tikrai galvojame apie tai, kaip reikia sukurti efektyvesnę monitoringo sistemą, kad ateityje apie tai net nereikėtų kalbėti.

– Kaune tęsiasi ikiteisminis tyrimas, kur įtarimai pateikti vietos pareigūnui Donatui Karalukui, nuo pareigų per tarnybinį patikrinimą nušalintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Darius Žukauskas, ten dirba laikinoji vadovybė. Ar jau buvote Kaune, kokia ten situacija?

– Kaune dabar nebuvau, tačiau nuolat bendrauju su laikinuoju Kauno VPK vadovu (Policijos Imuniteto valdybos viršininku Elanu Jablonsku – BNS). Kiekvieną pirmadienį mes pusę aštuonių ryte susitinkame pas mane kabinete ir kalbame apie savaitės įvykius ar naujienas, kalbame apie kitą savaitę. Tie darbai, kurie buvo pradėti buvusios policijos vadovybės, bus tęsiami tiek, kol nebus atlikti visi reikiami tyrimai ir nebus galimybės visuomenei sužinoti tyriminio pobūdžio informaciją.

– Ar gaunate informacijos apie darbinę atmosferą Kaune?

– Žmonės sunerimę, laukia tyrimų pabaigos. Niekam nėra malonu, kol vyksta kažkokie tyrimai. Kai bus padėtas taškas, manau, kad mes turėsime kitą darbinę atmosferą šitame komisariate. Dabar tiesiog yra kaip yra.

Nepaisant to, funkcijos turi būti ir yra vykdomos. Reikia pasidžiaugti, kad tie keli neapykantos nusikaltimai dėl mečetės ir sinagogos išniekinimo buvo labai operatyviai ištirti. Tai rodo, kad Kauno pareigūnai tikrai turi didžiulį potencialą padaryti tai, ką reikia.

– Premjeras keistu yra pavadinęs sprendimą laikinai nušalinti nuo pareigų D. Žukauską. Ar jūs svarstote jį grąžinti į pareigas?

– Patikrinimo procedūros, kurios yra užsuktos, natūralu, kad turi baigtis, ir tik tokiu būdu gausime objektyvų vaizdą ir visus paaiškinimus tiek sau, tiek visuomenei.

– Ką skirsite savo pavaduotojais?

– Kol kas šiandien dirba tie pavaduotojai, kurie dirbo su L. Pernavu (Edvardas Šileris ir Rimantas Bobinas). Aš sau atsakymus esu jau pasiruošęs, bet šiek tiek luktelkim, kada tuos atsakymus išgirs mūsų bendruomenė ir visuomenė.

– Ar jus tenkina visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovų veiklą?

– Vėlgi, aš kalbu iš tos trijų savaičių darbo patirties varpinės. Toli gražu ne viską tobulai žinau ir esu įsigilinęs, tačiau kai kuriems kolegoms pastabų turiu, ypač dėl to paties socialinio dialogo. Dėl konkrečių darbo, veiklos rezultatų galbūt man reikėtų daugiau tos informacijos, bet štai bus gera proga antroje mėnesio pusėje susirinkti į policijos tarybą, kurią sudaro visi vadovai. Iki to laiko turėsime ir konkrečių temų, konkrečių klausimų, nukreiptų į konkrečius komisariatus.

– Tai reiškia, kad būtinybės nedelsiant keisti kurių nors vadovų šiuo metu nematote, teisingai?

– Keitimo procedūra yra ne tokia paprasta, šiai dienai vadovai yra įpusėję savo kadencijas, tad tikrai tas klausimas yra ankstyvas.

– Pastaraisiais mėnesiais Vilniuje, Kaune, Šiauliuose fiksuoti keli atvejai, susiję su neapykantos nusikaltimais žydų atžvilgiu, kai buvo niekinamos kapinės ar maldos namai. Gal galite papasakoti apie tyrimų eigą?

– Dėl tyrimų eigos tikrai dabar nepasakysiu, nes esu ir nelabai įgaliotas. (...) Iš principo esu jau pasakęs, kad girdime visuomenės balsą, žiniasklaidos balsą dėl to, kad policija turėtų skirti dar didesnius pajėgumus tokioms nusikalstamoms veikos užkardyti (...) ir ištirti.

Artimiausioje ateityje planuojame papildomus mokymus, yra pasiūlymas mano konkretus generaliniam prokurorui, kad policijos darbuotojai, prokurorai, logiška būtų pajungti ir teisėjus, sudalyvautų bendruose mokymuose, kaip identifikuoti neapykantos nusikaltimą, kaip jį kvalifikuoti ir kaip visą šitą istoriją privesti iki loginės baigties, tai yra iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio.

Policija, kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, nėra viską lemiantis veiksnys, nes mes dirbame kartu su prokurorais, su teismais. Šiai dienai matyčiau, kad reikalinga didesnė koordinacija, kad į tuos pačius dalykus žiūrėtume vienu žvilgsniu. Yra buvę atvejų, kai policija dirbdama kartu su prokuratūra, atiduoda bylą į teismą, tačiau įvyksta perkvalifikavimai ir iš neapykantos nusikaltimo straipsnio atsiranda tik paprastas viešosios tvarkos pažeidimas. Mums reikia daugiau bendrumo, kalbėjimo ir susėdimo prie vieno stalo, nes kitaip tas resursas bus veltui švaistomas ir visuomenei bus teikiama nepagrįstų vilčių.

– Nuo Naujųjų metų įsigalios kai kuriuos vairuotojus gluminančios taisyklės dėl sukimo į dešinę. Ar planuojate pereinamąjį tolerancijos laikotarpį, per kurį pareigūnai atlaidžiau reaguotų už tą netinkamai atliktą posūkį?

– Tikrai daugumai eismo dalyvių, ypač vairuotojų, kyla klausimų. Tiesa pasakius, ir aš dar ne iki galo esu įsigilinęs, bet, aišku, laiko šiek tiek dar yra. Natūralu, kad jeigu dėl nežinojimo įvyks pažeidimai, kurie nėra tyčiniai ar iš anksto planuoti, natūralu, kad turime rasti geriausią balansą tarp teisėsaugos įstaigų (įsikišimo) ir visos visuomenės.

Šiuo atveju galime kalbėti apie toleranciją, bet negalime kalbėti apie toleravimą priežasčių, dėl ko žūsta žmonės, dėl ko atsiranda visos kitos blogybės.

Šiuo atveju galime kalbėti apie toleranciją, bet negalime kalbėti apie toleravimą priežasčių, dėl ko žūsta žmonės, dėl ko atsiranda visos kitos blogybės.

– Ar jūs remiate įstatymo projektą, kad viešąją tvarką pažeidusiems sporto sirgaliams lankytis viešuose renginiuose draustų tik teismas, o ne policijos pareigūnai?

– Toje vietoje nukentėtų sprendimų operatyvumas, dėl to matau neigiamą pusę, galbūt būtų sunkiau čia ir dabar priimti sprendimą. Bet, kita vertus, galimai šitas sprendimas būtų objektyvesnis ir labiau pasvertas, nuimtų kai kurias įtampas visuomenėje, kurias mes dabar matome.

– Tai jeigu Seimo narys būtumėte, balsuotumėte už pataisą ar prieš?

– Aš manau, kad paspausčiau mygtuką taip (už). Kiekvienas sprendimas, ar dabar galiojantis, ar ateity galiosiantis, jis turi savo pliusų ir minusų, bet turime sverti, kas mums svarbiau.

– O sakykite, ar čia teisinga informacija, kad jūsų sūnus yra Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo organizuoto palaikymo grupėje „Pietų IV“?

– Na, jis yra aktyvus ir kaip futbolininkas, ir taip, jis ten dalyvauja. Bet kiek su juo kalbu, be skanduočių ir būgno mušimo, kitose veiklose jis nedalyvauja. Juo labiau, jis yra veikiantis pasienietis.

–  Televizijos laidoje „Farai“ be jų sutikimo parodytos moterys iš televiziją TV3 valdančios bendrovės neseniai prisiteisė 4 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ar reikia tokios laidos Lietuvoje?

– Aš manau, kad laida yra reikalinga, naudinga parodyti, deja, tą mūsų egzistuojančią kasdienybę, tačiau iš tų istorijų turime daryti išvadas, kad ateityje neprasilenktume su teisėtumu.

– Bet ar čia tik teisėtumo klausimas? Neabejoju, kad matėte tą laidą: pašaipus tonas, rodomos ir žmonių tragedijos, ne tik kažkokie kuriozai.

– Čia kalbame apie konkrečius siužetus, bet iš principo kaip šviečiamoji laida, kuri parodo tą kitą visuomenės pusę ir policijos profesijos kartais pavojingumą, manau, kad kalbėjimas, rodymas apie tuos dalykus daugiau naudos atneša, negu tų negatyvių dalykų. Taip, mokytis iš tų dalykų turime visi, kad neprasilenktume su teisėtumu.

– Dėl policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigų, į kurias kitą dieną po kadencijos baigimo buvo paskirtas L. Pernavas. Ar nemanote, kad į tas pareigas turėjo būti rengiamas konkursas?

– Yra labai aiškūs teisės aktų reikalavimai (Policijos įstatymas), kad policijos generalinis komisaras gali pasirinkti bet kurią laisvą poziciją. Jeigu būtų kitoks reikalavimas, būtų kitokie ir sprendimai, atranka ar kiti dalykai. Dabar atrankos įstatymai nereikalauja ir sprendimas padarytas toks, koks padarytas. Jis pasirinko konkrečią poziciją.

– Ar tokia galimybė generaliniam komisarui nėra perteklinė privilegija?

– Man būtų neetiška kalbėti, nes ir man galbūt kada nors teks tokia situacija. Bet iš principo, (generalinio komisaro) pareigos yra sezoninis darbas, tai yra aiškios ribos nuo kada iki kada ir kažkokios garantijos (...) turi būti suteiktos. Nesant jokių garantijų, būtų labai sudėtinga pritraukti žmones į tas pozicijas. (...) Žmogus, pasiekęs piką, neturėtų eiti į niekur ir nesijausti saugus.

– Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad L. Pernavas šešias valandas per dieną mokosi anglų kalbos, o likusias aštuonias sakė atidirbantis tiesiogines pareigas.  Jūs patikėjote ta istorija?

– Kadangi aš policijos sistemoje tuo metu nedirbau, man sunku spręsti, ar policijos generaliniam komisarui tai trukdė nenutolti nuo darbinių funkcijų. Visų pirma, reikia pasakyti, kad kvalifikacijos kėlimas policijos pareigūnui ir kiekvienam Lietuvos gyventojui yra tiesiog neišvengiamas dalykas, ypač XXI amžiuje. Formos, būdai – čia jau kitas klausimas. Ar aš pasirinkčiau tokią formą? Klausimas.

– Tai pasirinktumėte ar ne?

– Na, aš jau buvau pasirinkęs buvusioje darbovietėje kiek kitokias kvalifikacijos kėlimo formas, tiesiog darbo vietoje, kabinete. Čia mano toks apsisprendimas, bet buvęs vadovas priėmė tokį sprendimą, aišku, pasiekė didesnį efektą, nes kai tu turi galimybę koncentruotai skirti daugiau laiko konkrečiam mokymui, ypač užsienio kalbai, tai rezultatai greičiau ateina.

Ar nenukenčia darbas? Reikia klausti bendruomenės, kuri tuo metu dirbo su generaliniu komisaru, ir paties generalinio komisaro, kuris dirbo toje bendruomenėje. Tai aš šitoje vietoje pamėginsiu iki galo tiesmukiškai neatsakyti į jūsų klausimą.

– O jūs angliškai kalbate?

– Aš mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, bet vokiečių kalba nugaravo, o dabar intensyviai mokausi anglų kalbos. Iš esmės turiu B2 lygį.

– Jūs ir dabartinis premjeras esate vienas kitą pavadinę bendražygiais, bet visada neigėte kalbas, kad bendraujate šeimomis ar esate artimi draugai. Tai ar galite pasakyti, kaip jūs bendraujate? Kaip dažnai susiskambinate, alaus išgeriate?

– Alaus išgerdavome, kai dirbdavome policijoje, ar per kokius nors renginius. Iš tikrųjų taip, dar kartą noriu patikslinti, mes esame buvę bendražygiai, bendradarbiai, daugeliu atveju ir bendraminčiai. Bet 2014 metais mūsų keliai išsiskyrė, ministras pirmininkas pasuko į politiką, aš likau statutiniu pareigūnu. Natūralu, kad kažkoks ryšys yra išlikęs, kartais ir susirašome, ir pabendraujame, bet tai tikrai nėra bendravimas šeimomis.

– Pavadintumėte jį draugu?

– Žinote, draugas, kaip mes suprantame draugą. (...) Draugas yra tas, su kuriuo tu sistemingai susitinki, bendrauji kad ir šeimose, vakarėliai kažkokie... Tarp mūsų to dabar tikrai nėra ir, sakau, tas statusas yra kaip buvusių bendražygių, bet natūralu, kad mes nepamiršome vienas kito. Tiesiog yra toks žmogiškas ryšys.

– Tą dieną, kai pradėjote eiti generalinio komisaro pareigas, pasakėte, jog norite, kad policija veiktų kaip Kauno „Žalgirio“ komanda: su ribotu biudžetu, galbūt ribotomis galimybėmis, bet didžiuliais tikslais. Tai palaikote „Žalgirį“?

– Pirmoji mano komanda yra „Šiauliai“, nes aš pats esu šiaulietis. Kai žaidžia „Šiauliai“ su Kauno „Žalgiriu“, palaikau „Šiaulius“, tačiau tarptautinėje arenoje esu „Žalgirio“ fanas.

– Kokiu sportu dar domitės?

– Vaikystėje esu išsilaikęs šaškių trečią atskyrį, šiaip daug ką esu išbandęs, bet dabar, atsižvelgiant į galimybes, labai mėgstu pėsčiųjų žygius, dviračių žygius. Turiu minčių tokias tradicijas ir policijos sistemoje įdiegti, kad turėtumėme savo renginius, kur susirinktų masiškai mūsų bendruomenė, mūsų artimiausi socialiniai partneriai.

– O ar turite kokių nors dar hobių?

– Labai mėgstu istoriją, tai Antrasis pasaulinis karas, geopolitiniai dalykai. Aš manau, tie dalykai labai svarbūs kiekvienam žmogui, kad bent jau ateityje nekartotume tų klaidų, kurias praeityje padarė politikai ar visuomenės. Tomis temomis galėtumėme daug diskutuoti ir profesionaliai, ir mėgėjiškai.