Ekspertas: karas Ukrainoje – ekologinė katastrofa visam pasauliui

– Dėl to kaltas V. Putinas?

– Vienareikšmiškai. Ir ne vien V. Putinas – ir visa jo aplinka, visas nusikalstamas režimas kaltas dėl visų kančių, kurias sukelia Ukrainos tautai, visam pasauliui. Matome didelę įtaką maisto tiekimo grandinei. Kai kur žmonės badauja, nes iki karo Ukraina buvo viena didžiausių grūdų eksportuotojų ir Azijos bei Afrikos regionų maitintojų. Taigi šis režimas kada nors turėtų sulaukti pelnyto atsako.

– Ir tai, kad šiemet Vilnius šildėsi kūrendamas mazutą, – irgi nėra geras ekologiniu požiūriu sprendimas?

– Tai – nėra geras būdas, ne mazutas yra praeities kuras. Kituose miestuose mes sėkmingai įgyvendinome perėjimą prie atsinaujinančio, darnaus vietinio biokuro. Na, sostinė, sakykime,  pavėlavo dėl šių sprendimų, bet džiaugiuosi, nes tai buvo daroma paskutinį kartą. Rudenį jau pradės veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas. Ir mes turėsime nebrangią, ekologišką šilumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Karas Ukrainoje irgi turi įtakos didėjančiai taršai?

– Be abejo, tai yra ypač svarbus klausimas, nes ši tarša ne tik – milžiniška, bet ir ilgalaikė. Reikia suvokti, kad vien fronto linija tęsiasi apie du tūkstančius kilometrų. Atstumas toks, kaip nuo Vilniaus iki Berlyno ir atgal. Tad kai mes kalbame apie neigiamą taršos poveikį, turime omenyje skaičius, kuriuos lietuviams gali būti sunku suvokti. Pavyzdžiui, yra užminuota apie 174 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos. Beveik – kaip trys Lietuvos. Išminavimas turės tęstis dešimtis metų. Dar dabar randama nuo Antrojo pasaulinio karo nesprogusių bombų. Kaip tik turime du rastus sprogmenis, išminuotojai dirba. Dabar mes kalbame apie naujus ir galingesnius  ginklus. Šis karas toks žiaurus todėl, kad ginklai jau visai ne tokie, kokie buvo per Antrąjį pasaulinį. Mes kalbame ir tiesiogiai karo paveiktą 3 milijonų hektarų miško plotą. Tai yra pusantro karto daugiau nei sudėjus visus Lietuvos miškus. Mes šiandien kalbame, kad 812 saugomų teritorijų, kurių plotas daugiau kaip milijonas hektarų, – irgi tiesiogiai paveiktos. Okupantai mėgsta fotografuotis neva su trofėjais – saugomais nudobtais laukiniais gyvūnais. Žala faunai. Juodojoje jūros dėl karo keliamos taršos kenčia vandens gyvūnai. Pranešama apie tūkstančius negyvų afalinos rūšies delfinų, kurie yra nykstantys.

Užminuota apie 174 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos. Beveik – kaip trys Lietuvos. Išminavimas turės tęstis dešimtis metų.

 

– Nukentėjo ir pačios Ukrainos infrastruktūra?

– Taip, aš jau nekalbu apie tą žalą, kuri padaryta tiesiogiai infrastruktūrai. Tarkim, pranešama apie paveiktą arba pažeistą 841 pramonės įmonę. Iš jų – užtvindyta apie 40 šachtų, tai reiškia, kad padaryta didžiulė žala požeminiams vandenims. Sunaikintos 36 naftos perdirbimo saugyklos. Vadinasi, degė tūkstančiai tonų naftos produktų. Nuodingos ir kenksmingos medžiagos – viskas pateko į aplinką. Apskritai Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių ministerijos vertinimu, dėl karo keliamos taršos papildomai į atmosferą išmesta apie 50 mln. tonų CO2. Čia kalbama apie pernai metus. Tai šiemet jau tas kiekis turbūt siektų ir šimtą milijonų tonų. Jeigu palygintume su Lietuva, tai pas mus per metus į atmosferą iš visų sričių išmetama 21–22 mln. tonų CO2.

– Ar gyvenantieji Lietuvoje greitai pajus tą karo taršą?

– Be abejo, mes pajusime tą taršą, nes karas neturi sienų. Įsivaizduokite, yra sunaikinta daugiau kaip 800 cheminių medžiagų ir atliekų saugyklų. Visa tai sudegė, pakilo į atmosferą, visa tai nešiojo vėjai. Kietųjų dalelių padidėjimas ir taršos pernaša yra didžiulė. Ukraina skaičiuoja, kad vien ekologinės taršos žala siekia 51 milijardą eurų. Tikiuosi, kad tai nebus pamiršta vertinant karo pasekmes ir sprendžiant, kaip bus atstatoma Ukraina. Kita vertus, kai sprendžiasi egzistenciniai klausimai, valstybės išlikimo klausimai, negali tikėtis, kad va dabar kažkas ims rūpintis – sarkastiškai pajuokausiu – kaip ekologiškai kariauti.