Skirtingai nei daugelis ekspertų, socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys siūlo bent kol kas nieko nedaryti dėl skylėto "Sodros" biudžeto.

Tačiau, ministro teigimu, reikia padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir iš gautų papildomų nacionalinio biudžeto pajamų, jeigu jų bus, dengti "Sodros" nuostolius. Po kelių mėnesių bus galima iš naujo įvertinti "Sodros" padėtį ir tik tuomet imtis kokių nors kardinalių priemonių jai gelbėti, jeigu to prireiks.

Vis dėlto R.Dagys interviu dienraščiui pabrėžė, kad pensijos bet kuriuos atveju nebus mažinamos.

– Vyriausybė nebesiūlo mažinti motinystės išmokų. Bet gal toks pasiūlymas atsiras Seime svarstant "Sodros" problemas?

– Manau, kad neatsiras. Mano galva, jis blogas, nes nemažai motinų taptų bedarbės. Vyriausybė siūlo laikinai neišmokėti daugiau nei maždaug 3 tūkst. litų motinystės išmokų į rankas. Susidaręs skirtumas būtų išmokėtas vėliau, kai "Sodros" padėtis pagerėtų, maždaug 2012–2014 m. Dėl šio mechanizmo dar reikėtų diskutuoti.

– Tas išmokų dydžių sumažinimas būtų taikomas jau dabar gaunančioms didesnes išmokas?

– Taip, jau dabar gaunančioms. Tai būtų laikina priemonė, ji būtų naudojama šiais ir kitais metais. Bet kartoju, kad tai dar diskutuotinas planas. Gali būti, kad bus susitarta to net nedaryti, nes efektas nelabai didelis – sutaupoma apie 75 mln. litų ("Sodros" biudžeto deficitas šiemet jau siekia beveik milijardą litų – red. past.).

Gal galima kitaip tą problemą spręsti, tarkim, galbūt leisti gauti motinoms kokių nors papildomų pajamų, pavyzdžiui, vienkartinį autoriaus atlyginimą. Matysime, kokį konsensusą rasime tuo klausimu.

– Nelabai kas tiki, kad nuo 2012 m. grąžinsite tas nepriemokas.

– Įstatymu bus suteiktos garantijos ir bet kokia valdžia jas turės vykdyti. Bet, tiesą sakant, skeptiškai žiūriu ir į šią priemonę.

– Kokie tada būtų jūsų pasiūlymai gelbėti labai skylėtą "Sodros" biudžetą?

– Manau, kad geriausia dabar būtų iki rudens tiesiog stebėti padėtį. Susidariusią skolą galima būtų dengti iš paskolų, galbūt iš biudžeto. Tik jei ir po kurio laiko padėtis nepagerės, imtis kokių nors priemonių.

– Mažinti pensijas?

– Ne. Pensijų esant tokiai situacijai nejudinsime. Kalbėdami apie pensijas turime matyti, koks lygis yra dabar – mūsų pensijos vienos žemiausių ES.

Kitas dalykas – sumažinus pensijas reikėtų padidinti kitas socialines išmokas, pavyzdžiui, pašalpas. Sumažėjusios pensininko pajamos gali reikšti, kad jis patenka į remiamų žmonių kategoriją ir jam reikės mokėti pašalpą.

Be to, pensininkai sudaro didelę visuomenės dalį, todėl mažesnės pajamos jiems reikštų, kad sumažės pajamos iš PVM, akcizų ir kitų mokesčių, kuriuos jie sumoka su vartotojais.

Tad mūsų kolegų liberalų pasiūlymai mažinti visas pensijas man nepriimtini. Pasaulio bankas kaip tik siūlo didinti socialines išmokas ir vengti karpyti pensijas.

– O kaip su pasiūlymais mažinti valstybines pensijas, rentas, našlių pensijas?

– Mitas, kad sumažinę valstybines pensijas, galėtume kaip nors iš esmės padėti "Sodros" biudžetui. Valstybinių, vadinamųjų nomenklatūrinių, pensijų dalis šiame biudžete labai menka ir efektas būtų labai nedidelis.

Žinoma, reikia taupyti visur. Bet socialinėje srityje bet koks taupymas labai jautrus dalykas. Kiekvieną tokį žingsnį reikia gerai apskaičiuoti.

"Sodros" sistemoje yra rezervų, kur būtų galima sutaupyti įvykdžius tam tikras pertvarkas. Kai kurių jau ėmėmės. Tarkim, kitaip sutvarkėme nedarbingumo pažymėjimų apmokėjimą, bedarbio pašalpų ir persikvalifikavimo stipendijų išmokėjimą. Yra ir kitų būdų sutvarkyti "Sodros" sistemą taip, kad pinigai būtų efektyviau panaudojami.

– Bet visos tos priemonės nepadengia tos didžiulės skylės, kuri atsivėrė "Sodros" biudžete.

– Lašas po lašo, kaip sakoma, nes kiekviena pertvarka duoda savo efektą. Ir ne tik šiandien, bet ir ateityje.

Žinoma, milijardinės skylės tomis priemonėmis nepadengsi. Bet manau, kad galime dar kelis mėnesius stebėti padėtį, dengti deficitą iš paskolų ir biudžeto, iš kurio galima tikėtis papildomų pajamų padidinus PVM.

– Išeitų taip, kad kol kas siūlote nieko nesiimti, dar palaukti, padidinti PVM, iš jo gautas pajamas faktiškai panaudoti "Sodrai" gelbėti, tik po kelių mėnesių išanalizuoti padėtį, ar to pakanka, ar nereikia imtis kokių nors kitų priemonių "Sodrai" gelbėti?

– Iš esmės taip. Jeigu ateitų daugiau pajamų į nacionalinį biudžetą, atsirastų ir daugiau galimybių paremti "Sodros" biudžetą.

– O jūs tikite, kad nacionalinis biudžetas bus surenkamas?

– Tenka pripažinti, kad Finansų ministerijos ir Lietuvos banko prognozės dėl ekonomikos smukimo nenuteikia optimistiškai. Bet tose prognozėse visuomet yra nemenka paklaida. Galbūt vis dėlto pavyks stabilizuoti padėtį ir rudenį biudžetą surinkti geriau, o tai automatiškai reikštų paramą "Sodros" biudžetui.

Bet, manau, reikia akylai sekti padėtį ir priimti atitinkamus sprendimus.

– Ar jau galutinai atsisakyta pasiūlymo 3–4 proc. didinti dirbančių asmenų įmokas į "Sodrą"?

– Tai tik vienas iš svarstomų pasiūlymų. Bet jam reikalingas Trišalės tarybos pritarimas. Ir profesinės sąjungos, ir darbdaviai turi tokiam dalykui pritarti, tik tada jis galėtų būti įgyvendinamas. Tačiau finansiniu požiūriu tai kaip laikina priemonė yra apskaičiuotas dalykas, jis tikrai padėtų "Sodrai" šiais ir kitais metais. Vėliau mums jau nebereikėtų tos paramos.

– Didinti pensinį amžių yra realu?

– Priminčiau, kad dar 2005 m. Algirdo Brazausko Vyriausybė buvo pritarusi, kad pensinis amžius būtų didinamas nuo 2012 m. Galima būtų svarstyti, kad šis pasiūlymas būtų įgyvendinamas anksčiau. Beje, tai yra ES reikalavimas. Vadinasi, mes tai turime vykdyti. Bet reikalingas sutarimas, nuo kada vykdyti – nuo kitų metų sausio 1 d. ar truputį vėliau.

Pirmiausia siektume suvienodinti vyrų ir moterų pensinį amžių. Dabar vyrai į pensiją išeina 62,5 metų, moterys – 60 metų. Matyt, iš pradžių reikėtų galvoti, kad ir vyrai, ir moterys į pensiją išeitų vienodai. Tik tada dar galima būtų diskutuoti, ar didinti tą bendrą pensinį amžių. Bet tai jau gerokai tolesnės perspektyvos klausimas.

– Seime ne itin entuziastingai priimami Vyriausybės pasiūlymai. Kas bus, jeigu jokioms priemonėms Seimas nepritars? Kaip tada bus sprendžiamos socialinės problemos?

– Kadangi jau iki šiol buvo imtasi daugelio nepopuliarių priemonių, nukirpta nuo biudžeto beveik viskas, kas tik buvo įmanoma nukirpti, žinoma, kad bus reikalingas Seimo palaikymas tiems naujai pateiktiems pasiūlymams. Reikės ne tik valdančiosios koalicijos palaikymo, bet ir opozicijos.

Priimti tuos sprendimus bus labai sunku. Bet, esu tikras, reikia tai daryti. Tiesiog privalome. Tikiu, kad ir opozicija taip mano, jau nekalbant apie mūsų koalicijos partnerius.

– Bet jūsų partneriai purkštauja, priešinasi kai kuriems Vyriausybės siūlymams dėl biudžeto ir mokesčių.

– Kiekviena partija turi savo politinius įsitikinimus. Bet visos kartu supranta, kad esant tokiai ekonominei situacijai, kokia yra dabar, negalima sėdėti sudėjus rankų.

– Jūs tvirtai jaučiatės ministro kėdėje? Vieša paslaptis, kad esate vienas tų, kurie gali netekti posto po to, kai Vyriausybė grąžins savo įgaliojimus.

– Neturiu jokios oficialios informacijos šiuo klausimu. Dirbu kaip dirbęs, nekreipdamas dėmesio į viešojoje erdvėje pasitaikančius pamąstymus apie mano darbo Vyriausybėje perspektyvas.

Esu politikas, ne pirmą kadenciją Seime. Politikai pasiruošę visokiems dalykams. Tapau socialinės apsaugos ir darbo ministru puikiai suvokdamas, kokia sudėtinga padėtis. Problemų daug ir jas visas reikės spręsti. Matau tas problemas ir jų sprendimo būdus.