Valstybės kontrolės (VK) medžiagą gavusi Generalinė prokuratūra plečia viešosios įstaigos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) projektų tyrimą, o pirmuosius atsakymus žada pateikti artimiausiais mėnesiais.

Daugiau kaip prieš metus Vilniaus apygardos prokuratūros pradėtą VEKS tyrimą nuo šių metų pradžios perėmusi Generalinė prokuratūra po VK pateiktų išvadų rengiasi be jau pradėtų tyrimų papildomai aiškintis Naujųjų metų šventimo renginių finansavimo skaidrumą, pradėtas galimai aplaidžios apskaitos tyrimas Kultūros ministerijai pavaldžiuose Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, Kauno dramos teatre ir Rusų dramos teatre.

Kaip BNS sakė Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas, daugiau kaip metus besitęsiant tyrimui, įtarimai dar niekam nėra pareikšti.

„Šiuo metu esame gavę finansinių nusikaltimų tyrimo specialistų išvadas dėl Bjork koncerto ir dėl „Hamleto" spektaklio finansavimo. Kol kas mes dar negalime teigti, kad tikrai buvo nusikaltimas, yra dar kai kurių neatsakytų klausimų, kai kurių dokumentų trūksta ir mes dar bandysime juos gauti. Dėl interneto svetainių specialisto išvada dar nepateikta (...) Kol kas įtarimai niekam nėra pareikšti, kadangi mes neturime pakankamai duomenų, kad galėtume juos pareikšti. Mes net negalime konstatuoti, jog tikrai buvo padarytas nusikaltimas", - BNS aiškino Z.Burokas.

Tačiau jis pastebėjo, kad „tai nereiškia, kad įtarimai niekam ir nebus pareikšti, gali būti įvairiai".

Klausiamas apie galimą bylos trukmę prokuroras aiškino, kad ji - prioritetinė.
„Mes teikiame jai prioritetą ir specialistų išvados daromos ne eilės tvarka (...) Aš manau, kad penkmečio tikrai nereikės, stengsimės kažkokius atsakymus šiais metais pasakyti. Kai kurie atsakymai dėl atskirų renginių bus greitu laiku - gal rugpjūtį ar rugsėjį", - sakė jis.

VK, auditavusi, kaip Kultūros ministerija ir jai pavaldžios įstaigos 2008 m. naudojo valstybės lėšas, VEKS įžvelgė galimo turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo požymių.
Bene daugiausia abejonių auditoriams sukėlė Naujųjų metų šventimo Kultūros sostinės atidarymo renginiai.

Už Katedros aikštėje surengtų garsų ir šviesų šventę viešoji įstaiga VEKS sumokėjo apie 2 mln. litų: pusė milijono teko Lietuvos organizatoriams, 1,4 mln. litų - prodiuseriui iš Vokietijos.

VK ataskaitoje teigiama, kad projekto rengėjai iš pradžių tvirtino, jog renginys kainuos 745,5 tūkst. litų, bet po gero pusmečio kaina pakilo iki 1,4 mln. litų, o galiausiai - beveik iki 2 mln. litų.

VšĮ „Vilnius - Europos sostinė 2009", pasirinkdama vieną atidarymo renginių, įgyvendinamų kartu su šviesų architektu Gertu Hoffu, neorganizavo viešųjų pirkimų, o rėmėsi įstaigos ekspertų nuomone", - atkreipė dėmesį kontrolieriai.

Nagrinėdami valstybės lėšų panaudojimą, auditoriai tvirtino tegavę darbų sąmatą. Kadangi Kultūros ministerija auditoriams nepateikė jokių apskaitos dokumentų 1,4 mln. litų išlaidoms pagrįsti, VK kreipėsi į viešąją įstaigą „Effectus Eventus", drauge su vokiečiais įgyvendinusią naujametį projektą.

„Dėl vokiečių vykdytos projekto dalies negavome jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus keturis mokėjimo pavedimus iš sąskaitos toms sumos išrašyti", - yra sakiusi VK 5-ojo audito departamento direktorė Daiva Bakutienė.

Anot jos, nežinoma, kiek renginiui buvo pateikta fejerverkų ir pirotechnikos medžiagų, kokia nuomota šviesų technika, kiek ir kokių darbininkų samdyta darbams atlikti. Darbų atlikimo aktai nesurašyti.

„Įvertinę projekto įvykdymo ataskaitą, nustatėme, kad už tuos pačius darbus buvo mokama Lietuvos ir Vokietijos darbininkams, mokėta už sutartyje nenumatytus darbus arba didesnės sumos, nei numatyta sutartyje", - teigiama VK ataskaitoje.

Apskaitos tvarkymo įstatymų ir taisyklių pažeidimų rasta ir kituose VEKS projektuose.
Pavyzdžiui, VEKS už dešimt viena nuo kitos nesiskiriančių viešųjų ryšių kampanijų užsienyje atskirai sumokėjo apie 75 tūkst. litų.

Už 400 tūkst. litų išleista informacinių leidinių, kurie pateikė nebeaktualią informaciją. Abejonių kelia ir internetinių svetainių kūrimo finansavimas.

Kai kuriems projektams išleisti pinigai nėra pagrįsti dokumentais, todėl VK tvirtina negalinti pasakyti, ar jie panaudoti pagal įstatymus. Štai iš projekto „Terno Vilna" vykdytojų VEKS nepareikalavo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, priėmė dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, neįsitikino, kad dalis lėšų sumokėta teisėtai.
VK pažeidimų rado ir kitose Kultūros ministerijai pavaldžiose įstaigose, ypač Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, Kauno dramos teatre ir Rusų dramos teatre.
Kontrolieriai negalėjo įsitikinti 26 mln. litų, išleistų minėtose įstaigose, pagrįstumu.
Pernai Kultūros ministerija ir 36 jai pavaldžios įstaigos vykdė 7 programas, kurioms išleido 284 mln. litų.

Kaip primena Generalinė prokuratūra, pirmasis kreipimasis dėl VEKS prokurorus pasiekė daugiau kaip prieš metus.

2008 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas piliečių Šarūno Puidoko, Andriaus Nako, Rolando Boravskio pareiškimas, kuriame nurodoma, kad viešoji įstaiga VEKS sudarydama sutartis dėl interneto svetainės www.kulturagyvai.lt diegimo ir jos palaikymo paslaugų bei dėl Laisvalaikio ir turizmo interneto portalo sukūrimo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, bei, galimai per brangiai mokėdama už suteiktas paslaugas, iššvaistė steigėjų - Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos lėšas. 2008 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo.