– Gydytojus rengiantis universitetas Kaune negali nedaryti įtakos šalies sveikatos politikai. Kaip ją vertinate?

– Sveikatos apsaugos sistema yra apverktina. Atkūrus nepriklausomybę nebuvo nė vieno ministro, kuris būtų dirbęs ilgiau nei pusę kadencijos. Realiai sistemai vadovauja ne ministrai, o tie, kurie įsitaisę ministerijoje. Sakoma, kad yra gydytojų klanai, bet vadovauja ne jie, o sveikatos sistema visai nesuinteresuoti žmonės. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti, kad medikų susirūpinimas ir nusivylimas tik didėja? Ką gali Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė nuspręsti apie tokius subtilius dalykus, kaip pagalbinis apvaisinimas, jei nieko nesupranta nei apie medicinos mokslą, nei apie praktiką? Kokia gali būti diskusija tarp jos ir manęs, taip pat neišmanančio dirbtinio apvaisinimo, bet aš nors fiziologiją žinau. Kai įstatymai priimami neprofesionaliai, tokie ir yra tie įstatymai, taip ir sprendžiamos visos medicinos problemos.

Politikai atitrūkę nuo realybės, nes nejaučia gydytojų, slaugytojų darbo specifikos. Tai nėra nuoga paslaugų, aptarnavimo sritis, tai – ir mokslas, ir menas. Būtina racionalizuoti visą sveikatos sistemą, koncentruoti sudėtingas paslaugas, užuot jas imitavus tose ligoninėse, kur nėra sąlygų jas teikti. Vežti sunkius ligonius į centrus su taksi būtų pigiau nei išlaikyti tuščią ligoninę. Tačiau politikai šio klausimo nesprendžia. Vos jį paliesi – užkabinsi politiką, Seimo narį. Tikiu, atsiras jėga, kurie pareikalaus ir privers tai vykdyti.

– Gal tokios ligoninės numirs sava mirtimi?

– Agonija yra blogai. Esu chirurgas, vadovaujuosi principu: devynis kartus pamatuok ir tada pjauk. Kai pinigai sveikatos sistemoje naudojami neracionaliai – jų trūksta normaliems medikų atlyginimams, o ligoniai negauna deramos pagalbos. Reikia investuoti ir į atlyginimus, ir į naują aparatūrą, visą infrastruktūrą. Rajonų ligoninės moka gydytojams didesnį atlyginimą, bet nesudaro tinkamų sąlygų dirbti. Štai turiu Kazachijos ambasadoriaus laišką – kviečia atvažiuoti. Ten yra puiki infrastruktūra, specialistams moka fantastinius atlyginimus, o tai vilioja.

Ir išvažiuos mūsų specialistai, o pas mus situacija labai trapi, jau dabar trūksta gydytojų. Štai ką tik kalbėjausi su vienos rajono ligoninės vyriausiuoju gydytoju, skundėsi, kad nėra kam dirbti. Ir mano gimtojoje Plungėje trūksta gydytojų. Rajonai džiaugiasi kiekvienu atvykusiu rezidentu, bet jis pastatomas prieš realybę: nei reikiamos aparatūros, nei vyresnio kolegos, su kuriuo galėtų pasitarti, pasimokyti iš jo. Taip jaunas gydytojas stovi ir stebi žūstančius pacientus, o moralinė žala didžiulė, sistema neveikia. Tarp gydymo įstaigų ir specialistų turi būti balansas.

Tačiau yra ir gerų dalykų: įsibėgėja klasterių veikla, kai ligoniai iš atokiausių rajonų gabenami tiesiai į medicinos centrus, ir taip jiems išgelbstima ne tik gyvybė, bet ir sveikata, darbingumas.

– Dirbęs daugybėje pasaulio klinikų, neabejotinai žinote receptų, kaip problemas spręsti Lietuvoje?

– Mūsų universitete jau labai daug kas padaryta. Šiemet baigta Mokomojo-laboratorinio korpuso, skirto mokslui ir studijoms, rekonstrukcija, į kurią investuota šeši milijonai eurų. Nuo rugsėjo Visuomenės sveikatos fakulteto studentai mokysis naujame pastate Tilžės gatvėje, kurio statyba po tris milijonus eurų finansuota iš struktūrinių fondų bei universiteto generuotų lėšų. Atidarytas naujas Gyvūnų tyrimo centras Veterinarijos akademijoje, kuris kainavo daugiau kaip du milijonus eurų. Rekonstruoti centriniai universiteto rūmai A.Mickevičiaus gatvėje. Beliko kartu su savivaldybe sutvarkyti prieigas prie jų. Šie keturi dideli gražūs objektai pareikalavo daugiau kaip 20 milijonų eurų. Tiek investuota į universitetą per pastaruosius metus.

Kiti strategiškai svarbūs projektai yra ciklotrono ir gama peilio įdiegimas į mokslą ir klinikinę praktiką. Vyriausybė patvirtino šiuos projektus. Džiaugiuosi, kad pagaliau galėsime juos įgyvendinti.

– Kas tai yra, ką duos ligoniams?

– Ciklotronas – tai branduolinis įrenginys, kuris pas mus bus didžiausias iš Baltijos ir kitų kaimyninių šalių. Jis gamins radioaktyvius nuklidus, kurie naudojami diagnostikai, bet gali būti naudojami ir gydymui. Tai – Branduolinių tyrimų centro Kaune pradžia. Lietuvai vieno centro pakaks, jis galės tarnauti ir ligoninėms užsienyje – rinka kontrastų panaudojimui labai didelė. Tai suteiks galimybę plėsti tyrimus Kaune – Klinikose pastatyti dar vieną pozitronų emisijos aparatą, kad visiems ligoniams, kuriems reikia, neatidėliotinai būtų galima atlikti tyrimus šiuo metodu. Branduolinių tyrimų centras bus statomas kartu su KTU, LSMU ir Kauno klinikomis jų teritorijoje, projekto vertė – 15 milijonų eurų.

– Kada tai bus įgyvendinta?

– Sprendimas jau priimtas, rengiamės įrangos konkursams. Kitas labai vertingas projektas – gama peilis, labai tikslus, mikronų tikslumu spinduliuotę sukoncentruojantis įrenginys. Jų Europoje yra tik penki ar šeši. Gama peilis suteikia galimybę ne tik gydyti galvos kraujagyslines ar auglių struktūras, bet ir vykdyti tyrimus. Žinomos dar ne visos šio aparato panaudojimo galimybės mokslui, gydymui ir diagnostikai. Gama peilio pirkimo procedūra turėtų būti paskelbta dar šiais metais. Jis bus įrengtas greta Neurochirurgijos klinikos.

Tai labai didelis postūmis mūsų šalies medicinoje, nauda – visiems Lietuvos gyventojams. Su nauja aparatūra dirbs užsienyje parengti specialistai: radiofarmaceutai, elektronikai, fizikai. Atsiranda galimybė kurti naujas diagnostines medžiagas, jas panaudoti onkologijoje, kardiologijoje, neurologijoje, degeneraciniams susirgimams diagnozuoti ir gydyti. Tai pranašumai, kurie išveda į pasaulinį lygį. Pagaliau dar ne visos galimybės yra žinomos.

Mūsų universitetas domina CERN – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją, didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją, kurioje atliekami branduoliniai tyrinėjimai, naujųjų dalelių paieška, nagrinėjamos visatos atsiradimo teorijos. Prieš dvi savaites pas mus lankėsi CERN delegacija, turėjau garbės diskutuoti su svečiais. Jiems Kaunas įdomus dėl tų technologijų, kurias minėjau, svarstoma pasirašyti sutartį ne tik su Lietuva, bet ir su LSMU. Toks bendradarbiavimas po 15–20 metų gali duoti labai gerų rezultatų. Nepriklausomai, kaip viskas pasisuks, nes šalies narystė tokiame klube yra labai brangi, universitetui, manau, pavyks suderinti numatytus klausimus. Mokslui pasišventusiam jaunimui CERN – didžiausia šventovė, tai puikios perspektyvos ir mūsų universitetui.

– Netolimos?

– Realios. Numatyti projektai turi būti realizuoti per dvejus metus. Su entuziazmu galima toli nueiti, bet dauguma visuomenės juda labai lėtai. Jai rūpi kiti dalykai.

– Sveikata rūpi visiems, o jaunoji karta juk entuziastinga?

– Reikia tikėti, kad naujoji karta nenuvils. Ji moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet nežino tokio kompozitoriaus, kaip Ludwigas van Beethovenas. Kai jo muzika groja operacinėje ir paklausiu, kas tai, nežino. Tačiau mobiliajame telefone susiranda programą ir atsako, kad tai – Beethovenas. Bet jei ko nors Google nebus, kas tada? Sakau, pagooglinkit, kur yra širdyje kryžius. Atsakymo nėra. Žinoma, kad ateitis priklauso jaunimui, bet ji ateina ir su išspręstomis, ir su naujomis problemomis, kurias reikės spręsti jiems.

– Su kokiais užmojais imatės naujų – LSMU Senato pirmininko pareigų? Ar pritariate šio ir Kauno technologijos universiteto (KTU) suvienijimui į mokslo šventovę, kuria mūsų miestas anksčiau garsėjo ir kas atvertų itin plačias galimybes?

– Ne tik Kaunui, visai Lietuvai svarbu, kas vyksta miesto akademinime gyvenime. Tai garsina Lietuvos vardą. LSMU sujungimas su KTU – žingsnis, kuriam jau pribręsta ir kuris Kauną padarytų dar labiau matomą pasaulyje. Sujungimo idėja skleidžia sparnus, juolab kad ji kilo iš vidaus, abiejų institucijų bendruomenių, senato, rektorių. Sujungus abu universitetus su jau esama baze, Kaune atsirastų didžiausia aukštojo mokslo institucija Lietuvoje. Tai atvertų plačias naujas galimybes – mokslinis praktinis centras galėtų spręsti medicinos problemas, o tuo stiprus LSMU ir KTU. Kiek jaunų žmonių būtų galima pritraukti, įdarbinti.

– Kalbate, vartodamas tariamąją nuosaką. Netikite, kad taip bus?

– Idėjos įgyvendinimas priklauso nuo politinių motyvų. Neabejoju, kad bus nepritariančiųjų sprendimui, pagal kurį Kaune atsirastų didžiausias universitetas Lietuvoje. Kaunui tai – didelis žingsnis į priekį. Kai universitetai maži – nėra pažangos moksle. LSMU didžiuojasi, kad į jį stoja pažangiausi Lietuvos vaikai, studentų mokymosi rodikliai – vieni geriausių iš visų universitetų. Be to, kituose universitetuose studentų skaičius mažėja, o mūsų, ko gero, vieninteliame Lietuvoje kasmet auga.

– Gal todėl, kad LSMU studijuoja daug užsieniečių?

– Medicinos studijas renkasi labai daug lietuvių. Užsieniečių priėmimą ribojame, nors galėtume priimti daugiau ir uždirbti daugiau pinigų, bet mūsų tikslas – studijų kokybė ir valstybės aprūpinimas puikiais specialistais.