Profesorius: lietuvių kalba – tarp 100 stipriausių pasaulio kalbų

„Iš 7 tūkst. 105 fiksuotų gyvų kalbų lietuvių kalba yra tarp 100 stipriausių“, – įdomiu faktu dalijasi Ilinojaus universiteto profesorius kalbininkas, sociolingvistas Giedrius Subačius.

Profesoriaus įsitikinimu, žmonės kuria ir palaiko kalbą, todėl jai reikia leisti laisvai vystysis, o ne uždaryti ją į draudimų ir taisyklių pasaulį ar izoliuoti nuo kitų užsienio kalbų.

Kalbėdamas apie kalbos ir atminties įtaką lietuvių tapatybei G. Subačius tikina, kad XIX amžiuje kalba buvo pagrindas, jungiantis tautą. Valstiečiai, kurie buvo paleisti iš baudžiavos, ėmė ieškoti savo tapatybės ir kalba tuo metu buvo jungiamoji priemonė. „Jei kalbėjai lietuviškai, tai buvai lietuvis, jei ne – koks tu lietuvis“, – pasakoja G. Subačius.

„Amerikoje yra lietuvių, nekalbančių lietuviškai. Tu jam nepasakysi, kad jis ne lietuvis. Jis jaučiasi lietuviu, jis didžiuojasi lietuvių kalba, kuria jis nekalba. Galima tuo didžiuotis“, – sako profesorius. Pasak jo, Liuksemburge gal tik pusė žmonių kalba liuksemburgiečių kalba, tačiau tai netrukdo jiems didžiuotis savo kalba.

Amerikoje yra lietuvių, nekalbančių lietuviškai. Tu jam nepasakysi, kad jis ne lietuvis. Jis jaučiasi lietuviu, jis didžiuojasi lietuvių kalba, kuria jis nekalba. Galima tuo didžiuotis.

Profesoriaus teigimu, istorija nulėmė, kad lietuviai yra pripratę nuolat gintis. Ir dabar, kai nebėra nuo ko gintis, esame linkę susirasti priešų, pavyzdžiui, tokiu priešu dabar yra anglų kalba.

„Lietuvių kalba šiuo metu yra kaip niekada stipri. Niekada nebuvo tiek knygų, leidinių, lietuviško interneto. Ji niekada nebuvo tokia stipri, tokia laisva, tokia atvira. Mes turime žinoti, kad ta mūsų ideologija, jei mes norime, visada bus izoliacionistinė – jei mes bandysime tik apie lietuvių kalbą galvoti, ne apie visą pasaulį šalia, mes kursime kažkokią provincinę uždarų durų politiką ir ta kalba rūgs savyje“, – tikina G. Subačius.

Šiuo metu Lietuvoje rusų kalbos baimę pakeitę nuogąstavimai dėl anglų kalbos. Profesorius akcentuoja, kad anglų kalbos, kaip ir lietuvių kalbos, kalbininkai dejuoja dėl gerai kalbos nemokančių žmonių kalbai daromos įtakos. Pasak G. Subačiaus, kalbos neturėtų konkuruoti, nes jos persilieja ir sudaro tam tikrus sluoksnius, o užsienio kalba niekada neatstos gimtosios kalbos.

„Mes norėjome nepriklausomos Lietuvos, atviros, esančios Europos Sąjungoje, todėl mes turime bendrauti. Negalvokite, kad turime konkuruoti su anglų kalba. Anglų kalba ilgai bus tarptautinė kalba, – tikina sociolingvistas. – Viena britė, kuri studijuoja anglų žurnalus, konferencijoje patarė – rašykite paprasta anglų kalba, trumpais sakiniais, nes skaitys jus ne gimtakalbiai, jūs rašote visoms tautoms.“

Profesorius G. Subačius prisipažįsta dažnai girdįs lietuvius sakant, kad jų šalis yra labai maža, tačiau jis nesutinka, kad tai reikėtų akcentuoti.

„Pagal gyventojų skaičių ir valstybės dydį esame labai vidutinė valstybė – tarp daugiau kaip 200 esame kokia 110-a valstybė. Taigi esame vidutinė, normali valstybė pasaulyje. Jeigu mes pasakome užsieniečiui, kad mes maži, jis tą ir atsimena, neatsimena, kas mes, atsimena, kad mes nereikšmingi. Ir su kalba yra tas pats“, – tikina profesorius.

Apie tai, ar reikalinga kalbos inspekcija ir kodėl lietuviško kino dialogai tokie neįtikinantys, – laidos „IQ presingas“ įraše.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių