- LRT KULTŪROS laida „IQ presingas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Iš 7 tūkst. 105 fiksuotų gyvų kalbų lietuvių kalba yra tarp 100 stipriausių“, – įdomiu faktu dalijasi Ilinojaus universiteto profesorius kalbininkas, sociolingvistas Giedrius Subačius.
Profesoriaus įsitikinimu, žmonės kuria ir palaiko kalbą, todėl jai reikia leisti laisvai vystysis, o ne uždaryti ją į draudimų ir taisyklių pasaulį ar izoliuoti nuo kitų užsienio kalbų.
Kalbėdamas apie kalbos ir atminties įtaką lietuvių tapatybei G. Subačius tikina, kad XIX amžiuje kalba buvo pagrindas, jungiantis tautą. Valstiečiai, kurie buvo paleisti iš baudžiavos, ėmė ieškoti savo tapatybės ir kalba tuo metu buvo jungiamoji priemonė. „Jei kalbėjai lietuviškai, tai buvai lietuvis, jei ne – koks tu lietuvis“, – pasakoja G. Subačius.
„Amerikoje yra lietuvių, nekalbančių lietuviškai. Tu jam nepasakysi, kad jis ne lietuvis. Jis jaučiasi lietuviu, jis didžiuojasi lietuvių kalba, kuria jis nekalba. Galima tuo didžiuotis“, – sako profesorius. Pasak jo, Liuksemburge gal tik pusė žmonių kalba liuksemburgiečių kalba, tačiau tai netrukdo jiems didžiuotis savo kalba.
Amerikoje yra lietuvių, nekalbančių lietuviškai. Tu jam nepasakysi, kad jis ne lietuvis. Jis jaučiasi lietuviu, jis didžiuojasi lietuvių kalba, kuria jis nekalba. Galima tuo didžiuotis.
Profesoriaus teigimu, istorija nulėmė, kad lietuviai yra pripratę nuolat gintis. Ir dabar, kai nebėra nuo ko gintis, esame linkę susirasti priešų, pavyzdžiui, tokiu priešu dabar yra anglų kalba.
„Lietuvių kalba šiuo metu yra kaip niekada stipri. Niekada nebuvo tiek knygų, leidinių, lietuviško interneto. Ji niekada nebuvo tokia stipri, tokia laisva, tokia atvira. Mes turime žinoti, kad ta mūsų ideologija, jei mes norime, visada bus izoliacionistinė – jei mes bandysime tik apie lietuvių kalbą galvoti, ne apie visą pasaulį šalia, mes kursime kažkokią provincinę uždarų durų politiką ir ta kalba rūgs savyje“, – tikina G. Subačius.
Šiuo metu Lietuvoje rusų kalbos baimę pakeitę nuogąstavimai dėl anglų kalbos. Profesorius akcentuoja, kad anglų kalbos, kaip ir lietuvių kalbos, kalbininkai dejuoja dėl gerai kalbos nemokančių žmonių kalbai daromos įtakos. Pasak G. Subačiaus, kalbos neturėtų konkuruoti, nes jos persilieja ir sudaro tam tikrus sluoksnius, o užsienio kalba niekada neatstos gimtosios kalbos.
„Mes norėjome nepriklausomos Lietuvos, atviros, esančios Europos Sąjungoje, todėl mes turime bendrauti. Negalvokite, kad turime konkuruoti su anglų kalba. Anglų kalba ilgai bus tarptautinė kalba, – tikina sociolingvistas. – Viena britė, kuri studijuoja anglų žurnalus, konferencijoje patarė – rašykite paprasta anglų kalba, trumpais sakiniais, nes skaitys jus ne gimtakalbiai, jūs rašote visoms tautoms.“
Profesorius G. Subačius prisipažįsta dažnai girdįs lietuvius sakant, kad jų šalis yra labai maža, tačiau jis nesutinka, kad tai reikėtų akcentuoti.
„Pagal gyventojų skaičių ir valstybės dydį esame labai vidutinė valstybė – tarp daugiau kaip 200 esame kokia 110-a valstybė. Taigi esame vidutinė, normali valstybė pasaulyje. Jeigu mes pasakome užsieniečiui, kad mes maži, jis tą ir atsimena, neatsimena, kas mes, atsimena, kad mes nereikšmingi. Ir su kalba yra tas pats“, – tikina profesorius.
Apie tai, ar reikalinga kalbos inspekcija ir kodėl lietuviško kino dialogai tokie neįtikinantys, – laidos „IQ presingas“ įraše.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-356
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius7
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...