Prieš Lietuvą – iš vidaus

Nusitaikė ir į moksleivius

"Šis judėjimas vasarą moksleiviams organizuoja stovyklas, kuriose "lektoriai" ilgai aiškina, kaip "kažkas" lietuvius per 20 metų engia, kad žmonės nesusikalba, o "mokymo" pabaigoje iššoka pagyvenęs vyriškis ir sušunka: "Geriau tos nepriklausomybės nė nebūtų buvę". Sąsajos su LUNI įkūrėjais bei ideologais nusidriekė į mokslo ir švietimo įstaigas, valstybės institucijas. Bet juk tai buvo paties tikriausio hibridinio karo elementas. Atrodo, kad ir plito jis beveik nekontroliuojamai", – savo nuomonę išsakė šiuo judėjimu domėjęsis dienraščio šaltinis.

Pasidomėjus personalijomis, kurios slepiasi po mistiniu judėjimu, aiškėja, kad vienas įkūrėjų pasirodo besąs Rusijos pilietis, sovietmečiu dirbęs karinėje Linksmakalnio (Kauno raj.) radiotrukdžių stotyje.

Veikia tinklo principu

Pernai kelių universitetų mokslininkai ir dėstytojai atliko tyrimą "Radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklalapių socialinis tinklas". Tyrėjai atrinko tik tuos interneto tinklalapius, kuriuose kritika reiškiama nenormatyvine leksika.

Šį tyrimą atlikti pastūmėjo karas Ukrainoje ir pasigirdę perspėjimai dėl hibridinio karo grėsmės.

Tyrėjai ekspertiniu būdu atrinko net 62 tinklalapius.

"Verta pažymėti, kad iš visų valdžios institucijų būtent Prezidentas, kaip institucija, arba prezidentas, kaip asmuo, buvo tie, kurie sulaukė vienos aštriausių ir nekonstruktyvių kritikų. Kitos mažiau mėgstamos institucijos – partijos ("išsigimėlės", "homoseksualistų", "oligarchinės") ir Seimas ("uzurpavo", "iškrypėlis")", – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Vienas pagrindinių tyrimo uždavinių – sudaryti socialinį tinklą, vaizduojantį radikaliai politinę valdžią kritikuojančius lietuviškus interneto tinklalapius ir jų tarpusavio sąveiką.

Paaiškėjo, kad mažiausiai 92 įvairaus dydžio tinklalapiai tarpusavyje yra susiję. Vieni galėtų būti pavadinti tokio savotiško tinklo branduoliu, jie turi didžiausią įtaką informacijos skleidimui.

Tyrime įvardijami trys tokie tinklalapiai – "alkas.lt", "sarmatas.lt", "anarchija.lt".

Kiti "pasitarnauja" tuo, kad gali greičiausiai gauti informaciją iš bet kurio tinklą sudarančio tinklalapio, arba gali greičiausiai ją perduoti.

Tinklo branduoliu tyrimą atlikusio projekto "Mokslo pieva" kūrėjai nurodo esant tris tinklalapius – "voruta.lt", :"alkas.lt" ir "slaptai.lt".

Skiriamieji šio tinklo narių požymiai – požiūris žemės referendumo ir skalūnų dujų klausimais.

Sarmatijos legendų užkulisiai

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tikino taip pat susidūręs su tokių veikėjų veikla. Specialistas pažymėjo analizavęs projekto "Mokslo pieva" minimą "sarmatas.lt" ir daugybę panašių tinklalapių.

"Kaip paveldosaugininkas, tyrinėjantis juodųjų archeologų veiklą, ne kartą domėjausi senovės ir istorijos tyrinėtojų interneto tinklalapiais. Atkreipiau dėmesį į vadinamąjį sarmatų judėjimą. Bevartydamas puslapius, vis atsekdavau tam tikrus dėsningumus ir sutapimus, kurie mane sudomino", – pasakojo paveldosaugininkas.

Klaipėdietis aptiko, kad už vadinamųjų sarmatų, kurie vienija istorija besidominčius žmones, slypi prorusiškų idėjų skleidėjų klanas.

"Pati Sarmatija, jų aiškinimu, apima didelę teritoriją – nuo Baltijos šalių iki Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir net Vokietijos bei Rusijos. Ta teritorija priklausė ne tik baltams, bet ir slavams. Viename susitikimų atsirado pranešėjas, kuris apie Sarmatijos idėją kalbėjo akcentuodamas rusiškąją baltiškąją dalį, vis buvo pažymima pagonybės viršenybė, o katalikybė menkinama. Visos blogybės esą atėjo su katalikybe, kuri ir sugriovė idilišką gyvenimą. Esą atėję kryžiuočiai sukišo mums per prievartą Vakarų kultūrą ir sunaikino baltiškąjį, sarmatišką pradą, užkariavę šalį", – pasakojo L.Kavaliauskas.

Pinigais rėmė V.Romanovas

Paveldosaugininkas atkreipė dėmesį, kad jam teko tokiose diskusijose dalyvauti dar prieš trejus metus, bet tuomet rimtos grėsmės niekas tokiose šnekose neįžvelgė.

Susimąstyta tik dabar, kodėl kažkokioms grupelėms prireikė nuneiginėti istorinius faktus.

"Prieš dvejus metus Kėdainiuose įvyko visos Lietuvos sarmatų suvažiavimas. O važiuota net autobusais, išsinuomotos salės, išleista nemažai pinigų. Buvo įdomu, iš kur čia tokios lėšos? Tuo metu niekas net neslėpė, kad renginį finansavo bankininkas Vladimiras Romanovas", – prisiminė klaipėdietis.

Besklaidydamas įvairią literatūrą L.Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad idėjos propaguotojų leidiniai ir vaizdo medžiaga buvo gaminama Rusijoje.

"Viso šio reikalo esmė – įtikinėjimai, kad Vakarai yra blogis, o Rytai ir ypač Rusija – gėris", – tikino pašnekovas.

Sukūrė menamą masiškumą

Be forumų elektroninėje erdvėje daugelis tokių asmenų, aktyviai veikiančių "Sarmatų" judėjime, nuomones reiškia ir įvairaus plauko pilietiniuose judėjimuose, vienybės forumuose, Lietuvos ar tautos vienybės išsaugojimo judėjimuose, tautos vienytojų sąjungose ir kitose santalkose ir sambrūzdžiuose.

"Nemažai neva piliečių teises ginančių visuomeninių organizacijų ir neformalių grupuočių iniciatorių, "valdymo organų" atstovų ar svetainių administratorių vaidmenis pradžioje atliko vis tie patys 15–20 asmenų. Vėliau jie ieškojo naujų savanorių ir tinkliniu principu kūrė naujus "sambrūzdžius", registravo ir administravo jų svetaines, jungė grupuotes į didesnes organizacijas ar jų tinklus, keisdamiesi dalyvavo vieni kitų improvizuotame radijuje ir televizijose, rašė vieni kitiems straipsnius, per sukurtą tinklą skleidė informaciją ir palaikydavo vieni kitų iniciatyvas. Buvo akivaizdu, kad procesas yra ne tik koordinuojamas, bet ir griežtai kontroliuojamas", – tikino šių judėjimų veiklą analizavęs dienraščio pašnekovas.

Pasak jo, nors pradžioje atrodė, kad sparčiai besidauginančių organizacijų skaičius nebuvo lemiamas faktorius – jos buvo skirtos tik masiškumo pojūčiui viešoje erdvėje sukurti. Tačiau šių tarpusavyje susijusių veikėjų iniciatyva organizuotas referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surinktų parašų skaičius verčia rimčiau pažiūrėti į plintantį reiškinį.