Prieš Lietuvą – iš vidaus

Nusitaikė ir į moksleivius

"Šis judėjimas vasarą moksleiviams organizuoja stovyklas, kuriose "lektoriai" ilgai aiškina, kaip "kažkas" lietuvius per 20 metų engia, kad žmonės nesusikalba, o "mokymo" pabaigoje iššoka pagyvenęs vyriškis ir sušunka: "Geriau tos nepriklausomybės nė nebūtų buvę". Sąsajos su LUNI įkūrėjais bei ideologais nusidriekė į mokslo ir švietimo įstaigas, valstybės institucijas. Bet juk tai buvo paties tikriausio hibridinio karo elementas. Atrodo, kad ir plito jis beveik nekontroliuojamai", – savo nuomonę išsakė šiuo judėjimu domėjęsis dienraščio šaltinis.

Pasidomėjus personalijomis, kurios slepiasi po mistiniu judėjimu, aiškėja, kad vienas įkūrėjų pasirodo besąs Rusijos pilietis, sovietmečiu dirbęs karinėje Linksmakalnio (Kauno raj.) radiotrukdžių stotyje.

Veikia tinklo principu

Pernai kelių universitetų mokslininkai ir dėstytojai atliko tyrimą "Radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklalapių socialinis tinklas". Tyrėjai atrinko tik tuos interneto tinklalapius, kuriuose kritika reiškiama nenormatyvine leksika.

Šį tyrimą atlikti pastūmėjo karas Ukrainoje ir pasigirdę perspėjimai dėl hibridinio karo grėsmės.

Tyrėjai ekspertiniu būdu atrinko net 62 tinklalapius.

"Verta pažymėti, kad iš visų valdžios institucijų būtent Prezidentas, kaip institucija, arba prezidentas, kaip asmuo, buvo tie, kurie sulaukė vienos aštriausių ir nekonstruktyvių kritikų. Kitos mažiau mėgstamos institucijos – partijos ("išsigimėlės", "homoseksualistų", "oligarchinės") ir Seimas ("uzurpavo", "iškrypėlis")", – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Vienas pagrindinių tyrimo uždavinių – sudaryti socialinį tinklą, vaizduojantį radikaliai politinę valdžią kritikuojančius lietuviškus interneto tinklalapius ir jų tarpusavio sąveiką.

Paaiškėjo, kad mažiausiai 92 įvairaus dydžio tinklalapiai tarpusavyje yra susiję. Vieni galėtų būti pavadinti tokio savotiško tinklo branduoliu, jie turi didžiausią įtaką informacijos skleidimui.

Tyrime įvardijami trys tokie tinklalapiai – "alkas.lt", "sarmatas.lt", "anarchija.lt".

Kiti "pasitarnauja" tuo, kad gali greičiausiai gauti informaciją iš bet kurio tinklą sudarančio tinklalapio, arba gali greičiausiai ją perduoti.

Tinklo branduoliu tyrimą atlikusio projekto "Mokslo pieva" kūrėjai nurodo esant tris tinklalapius – "voruta.lt", :"alkas.lt" ir "slaptai.lt".

Skiriamieji šio tinklo narių požymiai – požiūris žemės referendumo ir skalūnų dujų klausimais.

Sarmatijos legendų užkulisiai

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tikino taip pat susidūręs su tokių veikėjų veikla. Specialistas pažymėjo analizavęs projekto "Mokslo pieva" minimą "sarmatas.lt" ir daugybę panašių tinklalapių.

"Kaip paveldosaugininkas, tyrinėjantis juodųjų archeologų veiklą, ne kartą domėjausi senovės ir istorijos tyrinėtojų interneto tinklalapiais. Atkreipiau dėmesį į vadinamąjį sarmatų judėjimą. Bevartydamas puslapius, vis atsekdavau tam tikrus dėsningumus ir sutapimus, kurie mane sudomino", – pasakojo paveldosaugininkas.

Klaipėdietis aptiko, kad už vadinamųjų sarmatų, kurie vienija istorija besidominčius žmones, slypi prorusiškų idėjų skleidėjų klanas.

"Pati Sarmatija, jų aiškinimu, apima didelę teritoriją – nuo Baltijos šalių iki Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir net Vokietijos bei Rusijos. Ta teritorija priklausė ne tik baltams, bet ir slavams. Viename susitikimų atsirado pranešėjas, kuris apie Sarmatijos idėją kalbėjo akcentuodamas rusiškąją baltiškąją dalį, vis buvo pažymima pagonybės viršenybė, o katalikybė menkinama. Visos blogybės esą atėjo su katalikybe, kuri ir sugriovė idilišką gyvenimą. Esą atėję kryžiuočiai sukišo mums per prievartą Vakarų kultūrą ir sunaikino baltiškąjį, sarmatišką pradą, užkariavę šalį", – pasakojo L.Kavaliauskas.

Pinigais rėmė V.Romanovas

Paveldosaugininkas atkreipė dėmesį, kad jam teko tokiose diskusijose dalyvauti dar prieš trejus metus, bet tuomet rimtos grėsmės niekas tokiose šnekose neįžvelgė.

Susimąstyta tik dabar, kodėl kažkokioms grupelėms prireikė nuneiginėti istorinius faktus.

"Prieš dvejus metus Kėdainiuose įvyko visos Lietuvos sarmatų suvažiavimas. O važiuota net autobusais, išsinuomotos salės, išleista nemažai pinigų. Buvo įdomu, iš kur čia tokios lėšos? Tuo metu niekas net neslėpė, kad renginį finansavo bankininkas Vladimiras Romanovas", – prisiminė klaipėdietis.

Besklaidydamas įvairią literatūrą L.Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad idėjos propaguotojų leidiniai ir vaizdo medžiaga buvo gaminama Rusijoje.

"Viso šio reikalo esmė – įtikinėjimai, kad Vakarai yra blogis, o Rytai ir ypač Rusija – gėris", – tikino pašnekovas.

Sukūrė menamą masiškumą

Be forumų elektroninėje erdvėje daugelis tokių asmenų, aktyviai veikiančių "Sarmatų" judėjime, nuomones reiškia ir įvairaus plauko pilietiniuose judėjimuose, vienybės forumuose, Lietuvos ar tautos vienybės išsaugojimo judėjimuose, tautos vienytojų sąjungose ir kitose santalkose ir sambrūzdžiuose.

"Nemažai neva piliečių teises ginančių visuomeninių organizacijų ir neformalių grupuočių iniciatorių, "valdymo organų" atstovų ar svetainių administratorių vaidmenis pradžioje atliko vis tie patys 15–20 asmenų. Vėliau jie ieškojo naujų savanorių ir tinkliniu principu kūrė naujus "sambrūzdžius", registravo ir administravo jų svetaines, jungė grupuotes į didesnes organizacijas ar jų tinklus, keisdamiesi dalyvavo vieni kitų improvizuotame radijuje ir televizijose, rašė vieni kitiems straipsnius, per sukurtą tinklą skleidė informaciją ir palaikydavo vieni kitų iniciatyvas. Buvo akivaizdu, kad procesas yra ne tik koordinuojamas, bet ir griežtai kontroliuojamas", – tikino šių judėjimų veiklą analizavęs dienraščio pašnekovas.

Pasak jo, nors pradžioje atrodė, kad sparčiai besidauginančių organizacijų skaičius nebuvo lemiamas faktorius – jos buvo skirtos tik masiškumo pojūčiui viešoje erdvėje sukurti. Tačiau šių tarpusavyje susijusių veikėjų iniciatyva organizuotas referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surinktų parašų skaičius verčia rimčiau pažiūrėti į plintantį reiškinį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Oj juokingas straipsnis. Žemo lygio žurnalistika. Ar įmanoma taip elgtis, ir turėti tokią nuomonę, pažiūras, kad niekas negalėtų tavęs rytų ar vakarų įtakai priskirti...? Norėdamas sukritikuoti - sukritikuočiau, tikriausiai bet kurį. Kaip sako, galima net ir prie akmens prisiknist, kad ne vietoj guli... Bet nuotaiką praskaidrino perskaičius komentarus, supratus, kad didžioji dauguma komentuotojų turi „branduolių“ mąstymui, ir puikiai supranta, kad tokie straipsniai ir tokios idiotiškos informacijos eskalavimas (neva pagavau ir visiems parodžiau tautos priešus) - nieko vertas. Tik dėl vargšės žurnalistės liūdna - na, gal dar susivoks, jei norės. Beje, jei esu prieš žemės pardavimą, už žodžio laisvę, už tradicinę šeimą, už Lietuvą be EU, jos tradicijas ir pan... tai čia man jau rusai smegenis išplovė?

normalu

normalu portretas
kad į tokį straipsnį pirmiausia reaguoja tie, kurie susiję su tokiais dalykais. Todėl ir prasideda alternatyvios info, balti bilietai ir etc ...

Mokslų daktaras

Mokslų daktaras portretas
Šitas rašinėlis primena psichinio ligonio nerišlių minčių kratinį. Tas dienraščio pašnekovas greičiausiai neprisistatė todėl, kad turi "baltą bilietą"? Iš kelių skurdžių konkrečių nuotrupų apie "rusišką KOB metodiką" susidarė įspūdis, kad tai Europos Sąjungos vykdoma politika, o antivalstybinė grupuotė "JIE" yra mūsų valdžia, gyventojams plaunanti smegenis.
VISI KOMENTARAI 37

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį
    „Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį

    Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...

    2
  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
    Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį

    Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...

    1
  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
Daugiau straipsnių