Prie Lenkijos sienos statomi gynybiniai įtvirtinimai: Lietuvai tokių nereikia?

  • Teksto dydis:

Lenkijos ir Rusijos pasienyje – prieštankiniai ežiai. Gynybos ekspertai klausia, galbūt sustiprinti pasienio apsaugą reiktų ir Lietuvai.

„Sienų saugumas visada turėtų būti prioritetas. Prisiminkime, esame daugiau nei 30 metų nepriklausomi ir mūsų sienos vis dar yra skylėtos“, – tvirtino buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam valdymui Giedrimas Jeglinskas.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žinia apie Lenkijoje statomus įtvirtinimus pasidalino Lenkijos gynybos ministras. Jis tikina, kad šie gynybiniai įtvirtinimai – galimai agresijai iš rytų atgrasyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

„Pradėjome prevenciškai plėsti saugumo priemones pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Tai yra mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis. Pirmieji įtvirtinimai jau statomi“, – tviteryje rašė Lenkijos gynybos ministras.

Aš labai tikiuosi, kad Krašto apsaugos ministerija negalvoja, kad partijų susitarimas yra kažkoks popiergalis, kurį planuoja įsidėti į stalčių. Ne, to nebus.

Šis sprendimas priimtas po to, kai Lenkijoje pernai pradėta statyti spygliuotos vielos tvorą 210 km pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija. Tuomet Varšuva kaltino Kremlių dėl migrantų antplūdžio prie rytinės sienos. Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, Lenkijos pasienis dar ir dabar skylėtas, tad jiems apsauga – būtina.

„Ten jie gerokai vėliau pradėjo statybas, nesu įsitikinęs, kad jie iki galo pabaigė darbus“, – tikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tačiau Lietuvos ekspertai mato kitą priežastį tokiems gynybiniams įtvirtinimams statyti.

„Jeigu yra kažkokios tai kitos teritorijos, kur manome, kad galima tankais pravažiuoti, reikia tą ir daryti. Jeigu reikia teritorijas apsaugoti kameromis, dronais, bokštais, per kuriuos galima stebėti teritoriją, tai irgi galima daryti. Reikia žiūrėti į situaciją kompleksiškai, nepasimesti“, – komentavo G. Jeglinskas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras sustiprintą Lenkijos pasienio apsaugą vadina mokymų dalimi.

„Visų valstybių kariuomenės jas turi, mes irgi turim tokių priemonių ir jeigu reikėtų – dėliotumėm. Bet kokiu atveju, pasirengimai, sakyčiau, tokie vizualūs pasirengimai, kaip taisyklė, dabar yra mokymų dalis“, – pasakojo A. Anušauskas.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas tikina jau prieš pusmetį kėlęs klausimą dėl prieštankinių ežių statymo Lietuvos pasienyje. Tuomet buvo pasiektas susitarimas dėl gynybinių priemonių Lietuvoje.

„Aš labai tikiuosi, kad Krašto apsaugos ministerija negalvoja, kad partijų susitarimas yra kažkoks popiergalis, kurį planuoja įsidėti į stalčių. Ne, to nebus“, – sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tačiau anot ministro, bent šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Kaliningradu jokie prieštankiniai įtvirtinimai nebus statomi.

„Jokių konvencinių grėsmių iš tos pusės nėra ir nenusimato“, – teigė A. Anušauskas.

Tokie krašto apsaugos ministro pareiškimai L. Kasčiūną piktina. Jo nuomone, vyriausybei laikas dalį biudžeto lėšų skirti pasienio gynybai.

„Siūlau baigti tą, sakykim, pasakojimą, kad to nereikia, o imtis realių darbų“, – tikino L. Kasčiūnas.

Prasmės stiprinti apsaugą pasienyje nemato ir valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jų teigimu, sienos saugumą garantuoja spygliuota tvora bei stebėjimo kameros.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Vienu žodžiu gerai kad durnyną stato.Kur neisi ,visur žmonių elgesys keistas.

O nuo

O nuo portretas
ko mums gintis!? Mes juk patys visus puolame!

H

H portretas
Kam Lietuvai tos statybos . Išleisime į prieky valdžios bobulkes su visokiais neaiškių pakraipų ir lyties asmenys . IR , IR rusai patys neis pagalvos - o jeigu ims ir ..... Kur paskui dėsies , kam pasiskusi . D...
VISI KOMENTARAI 25

Galerijos

Daugiau straipsnių