- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūroje suburti ekspertai siūlo plėsti testavimą greitaisiais antigeno testais nustatant COVID-19 ligą, mažinti galimybių paso reikšmę, daugiau dėmesio skiriant bendroms saugumo priemonėms.
Tokius siūlymus Sveikatos ekspertų tarybos atstovai pateikė antradienį Prezidentūroje vykusiame susitikime, skirtame aptarti COVID-19 valdymą išplitus naujai omikron atmainai.
Pasak Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovo Daliaus Vitkaus, ekspertų taryba tarėsi, kaip būtų galima pagerinti testavimo situaciją „tokio didelio plitimo sąlygomis, kuris prognozuojamas“, nes maksimalūs laboratorijų pajėgumai atliekant PGR tyrimus yra apie 20 tūkst. jų per parą.
Ragina sulyginti testų svarbą
„Paprastas būdas, kurį mes šiuo metu siūlome, yra padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingai akcentuočiau greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir visur kitur, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigeno testo rezultatus nedelsiant įvesti į e.sveikatos sistemą“, – pabrėžė profesorius.
Pasak D. Vitkaus, ekspertai siūlo patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus ir greitųjų testų teigiamą rezultatą priimti „kaip pakankamą įrodymą, nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu bet kuriomis sąlygomis“.
Ekspertas ragino pagalvoti ir apie „savitestavimo skaitmenizavimo galimybes“, t.y. sukurti saugią sistemą, kad pats žmogus galėtų specialia programėle perduoti namuose atlikto testo rezultatus į e.sveikatos sistemą ar kitas duomenų bazes. Vis dėlto jis pripažino, kad omikron atveju tai gali ir nebūti itin efektyvu.
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui kviečia mažiau sureikšminti galimybių pasą, o daugiau skirti dėmesio bendroms saugumo priemonėms.
„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimusis, bereikalingus susitikimus, kontaktinį darbą, turbūt yra netikslingas dėl to, kad pasiekti tiems rezultatams, karantinui, reikia pakankamai laiko, tai sukelia neramumų. Galbūt susitelkimas pasirengimui šioje vietoje būtų svarbesnis. Su tuo susijęs ir galimybių paso dabartinis formatas“ – tikino jis.
Galimybių pasas saugumo nebegarantuoja
Profesorius akcentavo, kad omikron atmaina užsikrečia ir vakcinuoti, ir sustiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.
Manome, kad susibūrimų mažinimas, srautų atribojimas, vėdinimas, kaukės, šiuo metu yra efektyvesnė priemonė, nei įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur yra galbūt žmonių, kurie nešioja omikron virusą arba juo serga ir galvoti, kad tai yra saugi priemonė.
„Esminis mūsų siūlymas – ši priemonė (galimybių pasas – BNS) lieka svarbi, bet jos taikymas turėtų būti turbūt peržiūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui, nesiekiant sužlugdyti, ką tokios priemonės sukuria gero ir kiek jos yra naudingos“, – sakė K. Petrikonis.
Anot jo, galimybių pasas, kaip pagrindinė saugumo užtikrinimo priemonė, plintant omikron atmainai, nebėra efektyvi.
„Manome, kad susibūrimų mažinimas, srautų atribojimas, vėdinimas, kaukės, šiuo metu yra efektyvesnė priemonė, nei įleisti žmogų su galimybių pasu ten, kur yra galbūt žmonių, kurie nešioja omikron virusą arba juo serga ir galvoti, kad tai yra saugi priemonė“, – kalbėjo K. Petrikonis.
„Manome, kad skiepyti ir neskiepyti turi tik asmeninį saugumą, to saugumo, kurio galima buvo tikėtis, kad jie turėtų kitų viruso variantų metu, kad jis neperneš ar dar kažkaip, to šioje vietoje nėra. Manytumėme, kad labai griežtas galimybių paso taikymas griežtai atskiriant srautus šiame etape mažai efektyvus“, – pridūrė profesorius.
Siūlo keisti tyrimų profilį
D. Vitkaus teigimu, ekspertai taip pat ragina plėsti imunoglobulino G klasės antikūnų prieš nukleokapsidės baltymą tyrimų prieinamumą, o teigiamą šio tyrimo rezultatą ne tik persirgusiems, bet ir paskiepytiems asmenims „laikyti pakankamu persirgimo COVID-19 liga įrodymu“.
Eksperto teigimu, iki šiol Lietuvos laboratorijose vertinant asmenų antikūnų kiekį, buvo koncentruojamasi į imunoglobulino G klasės tyrimus dėl spyglio baltymo, nors nėra pakankamai mokslinių duomenų, koks tokių antikūnų kiekis yra saugus.
„Antikūnai prieš nukleokapsidės baltymą nesusidaro paskiepytam asmeniui, šie antikūnai susidaro tik persirgus COVID–19. Todėl jų teigiamas rezultatas neginčijamai įrodytų buvusį kontaktą su virusu, kuris, galbūt, praėjo be simptomų“, – sakė D. Vitkus.
Jis siūlo, jog esant teigiamam šio testo rezultatui, galimybių paso galiojimas būtų pratęstas penkiems mėnesiams.
Prognozuoja antplūdį ligoninių priėmime
Londono Karalienės universitetinė ligoninės Intensyviosios pagalbos skyriaus vadovas Tomas Jovaiša kalbėjo, kad sveikatos apsaugos sistemos rezervų plintant omikron atmainai turėtų pakakti, o į ligonines guldomų COVID-19 asmenų, lyginant su dabartine situacija, skaičius neturėtų išaugti daugiau nei dešimtadaliu.
„Manome, kad augimas neturėtų viršyti 10 procentų, šiuo metu rezervas yra gerokai didesnis. Kalbant apie hospitalizacijos poreikį, jis bus kiek didesnis, nei augimas intensyvioje terapijoje, bet taip pat nedidelis“, – prognozavo ekspertas.
T. Jovaišos teigimu, vienas didžiausių iššūkių bus medicinos personalo trūkumas, ypač priėmimo skyriuose, nes pasiskiepiję asmenys, kurių sistemoje dauguma, serga be simptomų arba labai lengvai, bet į darbą kurį laiką eiti negalės.
„Numanome, kad pagrindinis srautas pacientų, jį mūsų kolegos išvys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, manome, tai bus pati karščiausia ir sudėtingiausia sveikatos apsaugos sistemos vieta artimiausiomis savaitėmis, kur poreikio augimas gali viršyti 20 ir daugiau procentų. Tai gali tikrai sukelti problemų“, – kalbėjo jis.
Rekomendacijos – trumpinti saviizoliaciją
Ekspertai rekomenduoja labiau diferencijuoti ir saviizoliacijos laikotarpius, skirtingais atvejais juos trumpinant.
Taip pat jie siūlo išlaikyti kontaktinį ugdymą plečiant vaikų testavimo galimybes, griežtinant kitas apsaugos priemones, kaukių dėvėjimo taisykles.
Rekomenduojama atnaujinti medicinos personalo sergamumo COVID-19 stebėseną, decentralizuoti COVID-19 paslaugų teikimą, kad pacientai galėtų vykti į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių – taip, pasak jų, paslaugų poreikio augimas būtų paskirstytas tolygiau, didesnės ligoninės galėtų toliau išlaikyti kitas sveikatos paslaugas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...