Iš prezidentės pataisų – tik šnipštas Pereiti į pagrindinį turinį

Iš prezidentės pataisų – tik šnipštas

2013-07-19 14:48
D. Grybauskaitė minima tarp kandidatų į Europos Komisijos vadovus
D. Grybauskaitė minima tarp kandidatų į Europos Komisijos vadovus / A. Ufarto/BFL nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota kova su neteisėtu praturtėjimu realybėje virto šnipštu: nors Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Generalinė prokuratūra (GP) tyrimų atlieka nemažai, nubaustų – vos vienas kitas.

Mėgstamas ginklas

Kova su neteisėtų praturtėjimu ir bausmės – mėgstama šalies vadovės D.Grybauskaitės tema. Ji kasmet mėgsta pakartoti, kad kovoje su neteisėtu praturtėjimu negali būti jokių išlygų. Prezidentė džiūgavo, jog į tikrinamų dėl neteisėto praturėjimo sąrašą buvo įtraukti politikai. Deja, visi tie tyrimai tyliai nugeso arba užsitęsė.

Štai FNTT dienraštį informavo, kad šiuo metu atliekami 45 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo. "Šiuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriama turto, kuris, kaip įtariama, negalėjo būti įgytas asmens teisėtomis pajamomis, vertė siekia 43 mln. litų. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota teisė į nuosavybę turto, kurio vertė 29,3 mln. litų. FNTT ikiteisminiuose tyrimuose (tiek pradėtuose, tiek atliekamuose ir jau baigtuose) buvo ar yra tiriama 182 asmenų veika", – aptakiai į dienraščio klausimą atsakė FNTT atstovė spaudai.

Prokurorai skaičiuoja

Tiesa, FNTT įvardijo vieną konkretų atvejį – FNTT Panevėžio apygardos valdyba kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, kai automobiliais prekiaujančios įmonės vadovas ir niekur nedirbanti jo sutuoktinė nusipirko nekilnojamojo turto, kurio įsigijimo negalėjo pagrįsti teisėtai gautomis pajamomis. Be to, šiame tyrime automobilių pardavėjui pareikšti įtarimai sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad sutuoktiniai už 300 tūkst. litų bendra nuosavybės teise įsigijo butą Palangoje, Vanagupės gatvėje. Tokio pirkinio sutuoktiniai negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis. Tačiau baigta baudžiamoji byla dar tik perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui.

GP atstovai, paklausti apie tyrimus, ilgai delsę pateikė tik banalią statistiką iš GP ataskaitos. Jei ja tikėtume, per pirmą 2013 m. pusmetį pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį "Neteisėtas praturtėjimas" registruoti 87 nusikaltimai.

Iš GP pateiktos informacijos matyti, kad per šešis šių metų mėnesius teismams buvo perduota 41 byla dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau informacijos, kiek yra įsiteisėjusių nuosprendžių, nėra. GP atstovai aiškino, kad detalią analizę šiuo klausimu rengia FNTT, tačiau dienraščiui ją pateikti atsisakė.

Patikrina daugiau

Ką veikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)? Jos funkcija – nustatyti galimo neteisėto praturtėjimo požymius. Tuomet tokia informacija perduodama ikiteisminio tyrimo institucijoms, – FNTT arba policijai, – kurios ir sprendžia, ką su ja daryti. Kaip informavo VMI, iš viso nuo 2011 m. sausio iki šiol VMI nustatė net 238 neteisėto praturtėjimo atvejus. Beje, kai kuriuos atvejus padėjo išaiškinti ir garsioji "Google Street View" paslauga. Informacija perduota teisėsaugos institucijoms. Nustatyta turto, kurio įsigijimui pagrįsti trūksta teisėtų pajamų, vertė – 87 mln. litų.

"Kontrolės veiksmams – mokestiniams tyrimams ir patikrinimams – atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias. Per vykdomus mokestinius tyrimus ir patikrinimus visada vertinama, ar asmens pajamos apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, o turtas įsigytas tik iš įstatymų nustatyta tvarka deklaruotų ir apmokestintų lėšų. Jei kyla įtarimas, kad turtas įsigytas ar paskolos suteiktos iš galbūt įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, o asmuo neturi prievolės deklaruoti pajamų, mokesčių administratorius turi teisę nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti", – nurodė VMI.


Vitalijus Gailius
Seimo narys, buvęs FNTT vadovas

Bėda tai, kad iki šiol nėra teismų praktikos šiuo klausimu. Galiu pasakyti tik tai, kad ilgai trūko ir rekomendacijų, – GP labai smarkiai vėlavo jas pateikti, jas parengė tik 2013 m. FNTT, pamenu, 2011 m. jau buvome rekomendacijas parengę, VMI buvo taip pat parengusi.

Susiformuos teismų praktika, patirtis, atsiras tyrėjų specializacija, manau, pajudės ir tie tyrimai. Tarkime, pagal Baudžiamojo kodekso pinigų plovimo straipsnį pirmaisiais metais irgi buvo liūdni rezultatai, vėliau padėtis pasitaisė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų