Šalies vadovas Valdas Adamkus norėtų Vyriausybę ir neišmokėtų atlyginimų reikalaujančius pareigūnus bei tarnautojus susodinti prie derybų stalo

V.Adamkaus nuomone, įsisenėjusį konfliktą tarp profsąjungų ir Vyriausybės reikia spręsti abiem pusėms bandant rasti kompromisą, o ne bylinėjantis teismuose. Profsąjungų atstovai susitikime su Prezidentu pabrėžė, kad Vyriausybė iki šiol ignoravo jų pasiūlytus konflikto sprendimo variantus.

Profsąjungos pasirengusios kompromisams

Vakar susitikęs su vidaus reikalų sistemos ir kitų valstybės tarnautojų profesinių sąjungų atstovais bei išklausęs jų skundų dėl ilgai nemokamų atlyginimų, Prezidentas nusprendė imtis tarpininko vaidmens bei paraginti Vyriausybę pradėti derybas, kurių ši iki šiol vengė.

Į susitikimą kaip Vyriausybės atstovas buvo pakviestas ir vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius. “Prezidentas išsakė savo poziciją, kurią aš perduosiu premjerui ir likusiems Vyriausybės nariams, - pažadėjo ministras.

G.Furmanavičius po susitikimo tvirtino, kad atlyginimų problema turėtų būti išspręsta “vienokiu ar kitokiu” kompromisų keliu, tačiau detaliau savo požiūrio į galimus sprendimo variantus nedėstė. “Aš manau, kad susiderėti visuomet galima”, - aptakiai pareiškė G.Furmanavičius.

Pasak R.Grumadaitės, per susitikimą paaiškėjo, kad profsąjungų atstovai yra pasirengę įvairiems kompromisams ir galėtų pateikti įvairių siūlymų, kaip neišmokėtas darbo užmokestis galėtų būti išmokėtas “įvairiomis kitomis formomis”.

Tačiau tai, kad profsąjungos jau linkusios derėtis, rodo, jog drastiškais veiksmais, grasinimais streikuoti, bylinėjantis teismuose, joms iš esmės nieko pasiekti nepavyko.

Skolos dydis tiksliai nežinomas

“Jei ši Prezidento pozicija bus įgyvendinta, tai sakysime, kad yra pasiektas mūsų tikslas, nes mes visą laiką dar ir prieš Konstitucinio Teismo sprendimą siūlėme Vyriausybei derėtis ir ieškoti problemos sprendimo būdų ne teismuose, o būtent derybų būdu. Mums labai gaila, kad tos derybos iki šiol neprasidėjo. Mes suprantame, kad valstybės biudžetui tai yra didelės lėšos, todėl nereikalaujame, kad tie pinigai būtų iš karto grąžinami, o siūlėme laikotarpį, per kurį būtų galima išdėlioti tą grąžinimą dalimis”, - tvirtino Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Profsąjungų atstovai pripažino, kad nėra žinoma tiksli suma, kurią valstybė yra įsiskolinusi policininkams, ugniagesiams, muitininkams ir kitų profesijų pareigūnams bei tarnautojams. Kaip po susitikimo teigė T.Vaitkunskas, ši skola “skaičiuojama nuo 150 mln. litų ir daugiau”. Ministro G.Furmanavičiaus skaičiavimais, skola gali siekti 250 mln. litų, o pasak Seimo nario Juliaus Sabatausko - net 300 mln. litų.

Teismai atmeta ieškinius

Ši skola susidarė pradėjus taikyti Vyriausybės 2002 metų nutarimu patvirtintas taisykles, pagal kurias valstybės ar savivaldybės institucijoms buvo leista taikyti atlyginimų indeksavimo koeficientus ir išmokėti mažesnius atlyginimus, jei tam nepakakdavo iš biudžeto gaunamų lėšų. Tačiau pernai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad už darbą negali būti mokama mažiau, negu priklauso.

Po kelių mėnesių bevaisių bandymų įkalbėti Vyriausybę pradėti derėtis dėl atlyginimų išmokėjimo profsąjungos paragino savo narius asmeniniais pareiškimais kreiptis į teismus. Šiuo metu administraciniai teismai yra gavę per 5 tūkst. įvairių profesijų pareigūnų ir tarnautojų ieškininių pareiškimų.

Tačiau teismai ieškinius vieną po kito atmeta, laikydamiesi principo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai negali būti taikomi atgaline data, tad netaikytinas ir tas, kuriuo pripažinta, kad valstybės pareigūnų atlyginimai buvo indeksuojami neteisėtai.

Šio mėnesio pradžioje Vyriausybės sudaryta darbo grupė pateikė išvadą, kad dėl susidariusių skolų savo darbuotojams policijos komisariatai ir kitos įstaigos gali kaltinti tik pačios save. Išvadoje teigiama, kad darbo užmokestis policijoje buvo didinamas neatsižvelgiant į skirtus asignavimus, o dėl tos priežasties ir nebuvo išvengta darbo užmokesčio indeksavimo koeficientų taikymo. Policijos departamentas šiose išvadose susilaukė kritikos dėl to, jog nesiėmė pakankamai priemonių, kad pavaldžiose įstaigose užtikrintų finansinę drausmę.