Veiklą pradeda Savižudybių prevencijos biuras, įsteigtas Valstybiniame psichikos sveikatos centre. Jo direktorė Ona Davidonienė sako, kad Savižudybių prevencijos biuras neteiks tiesioginės pagalbos žmonėms, bet koordinuos institucijų, dirbančių su šia problema, darbą.
„Tai yra institucija, kuri pabandys sukoordinuoti kitų žinybų veiklą, susisteminti ir parodyti, [...] kad joms labai reikia bendrumo“, – teigia O. Davidonienė.

– Pagrindinės biuro funkcijos – rinkti, apibendrinti informaciją apie savižudybes, analizuoti rizikos veiksnius. Ar tai reiškia, kad to anksčiau nebuvo daroma?

– Tai buvo daroma ir anksčiau, tačiau tai buvo daroma labai fragmentiškai. Kiekviena žinyba, kiekviena institucija tai darė daugiau mažiau remdamasi savo programomis.
Dabar ir norima pabandyti parodyti, kokia daugiaplanė savižudybių problematika, kokie daugiaplaniai rizikos veiksniai, taigi ir atsakas į juos turėtų būti daugiaplanis. Turiu omenyje tai, kad į šios problemos sprendimą turėtų įsitraukti labai daug įvairių institucijų, žinybų, ministerijų.

Šio biuro pagrindinis uždavinys ir būtų parodyti problemos daugiaplaniškumą, o sykiu ir veiksmus koordinuoti tarpusavyje, nes kartais darome visi, bet, kai darome labai izoliuotai ir pavieniui, ne visada pasiekiame patį geriausią rezultatą.

– Savižudybės Lietuvoje – didelė problema. Kaip mes atrodome lyginant su kitomis šalimis? Ar bent jau numanoma, kokios to pagrindinės priežastys?

–  Su kitomis šalimis lyginant, mes, deja, atrodome gan prastai. Savižudybių dažnis Lietuvoje yra didžiausias Europoje. Mokslininkai yra įvardinę rizikos veiksnių, priežasčių. Jų yra, kaip minėjau, didelis ratas. Bet pačios pagrindinės vis dėlto yra psichologinės, ekonominės, ypač, kai šalį ilgesniam laikui ištinka krizės, kai žmonės susiduria su tokiais iššūkiais, su kokiais lig tol nebuvo susidūrę.
Turbūt dar viena labai rimta rykštė, visą laiką einanti šalia savižudybių, yra alkoholizmas ir girtavimas – labai didelė dalis žmonių šiam žingsniui ruošiasi būtent neblaivioje būklėje. Bet, kaip minėjau, ir tarpusavio santykiai, ir tolerancijos sumažėjimas pastaraisiais metais visuomenėje, ir svetimėjimas, daug pykčio, agresijos, noro pasityčioti vienas iš kito, žinoma, vienišesnius, emociškai silpnesnius žmones ir priveda prie tokių sprendimų (ypač, jei į vieną vietą sukrenta keli rizikos faktoriai).

– Ar teisingai supratome, kad Savižudybių prevencijos biuras pagalbos neteiks?

– Tai nėra institucija, kuri tiesiogiai teiktų pagalbą konkretiems žmonėms. Bet tai yra institucija, kuri pabandys sukoordinuoti kitų žinybų veiklą, susisteminti ir parodyti, kaip sakiau, kad joms labai reikia bendrumo.