Vos atvykęs ir pradėjęs dirbti naujasis Rusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Čchikvadzė ėmė priekaištauti, kad Lietuvoje neteisingai interpretuojama sovietinė praeitis.
Vakar įteikdamas skiriamuosius raštus Prezidentui Valdui Adamkui rusų ambasadorius perskaitė gana formalią kalbą, kupiną diplomatinių nieko nereiškiančių frazių. Tačiau vienoje vietoje V.Čchikvadzė rado progą įgelti Lietuvai, nuolat keliančiai Rusijai klausimus, susijusius su sovietų okupacijos padariniais. „Negalima leisti, kad Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo atmosferoje pavieniai politikai spekuliuotų mūsų bendros praeities tema“, – teigė ambasadorius.
Manoma, kad taip V.Čchikvadzė dar kartą diplomatiškai papriekaištavo Lietuvai dėl neseniai priimto įstatymo, kuriuo sovietiniai simboliai prilyginti nacistiniams.
V.Adamkus irgi neliko skolingas. Jis atkreipė dėmesį į, Lietuvos požiūriu, nepriimtiną Rusijos poziciją sovietinės praeities tema. „Kuo toliau, tuo labiau mus trikdo Rusijos požiūris į valstybę, kurią ji pati Belovežo susitarimais paskelbė „nebeegzistuojančia geopolitine realija“, – sakė Prezidentas, galvoje turėdamas 1991 m. pabaigoje Belovežo girioje Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vadovų pasirašytą dokumentą dėl Sovietų Sąjungos panaikinimo.
Dėmesys kiberatakai
V.Adamkaus teigimu, negalima pamiršti, kad jau nesančios valstybės vardu buvo nusikaltama tarptautinei teisei ir žmoniškumui Baltijos šalyse, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Afganistane. „Tapatintis su šiais nusikaltimais, manau, nėra Rusijos politikos tikslas“, – sakė Lietuvos vadovas.
Todėl, V.Adamkaus nuomone, labai svarbu išmokti kalbėti apie tą sudėtingą laikotarpį preciziškai tiksliai, vienas kito neįžeidžiant ir neužgauliojant.
Prezidentas atkreipė dėmesį ir į pastarųjų dienų aktualijas, kai, kaip įtariama, iš Rusijos galėjo būti surengta kibernetinė ataka prieš Lietuvą. „Konkrečių žingsnių tikimės ir teisinio bendradarbiavimo srityje: sprendžiant įsisenėjusias bylas ar kovojant su neapykantos kurstymu, kad ir kur tai būtų daroma – laisvo žodžio ribas peržengiančiuose piketuose gatvėse ar kibernetinėje erdvėje“, – kalbėjo V.Adamkus.
Su žiniasklaida nebendravo
Rusijos ambasadoriaus akreditavimo ceremonija turėjo vykti prieš savaitę, tačiau prezidentūros iniciatyva ji buvo atidėta. Tuomet neoficialiai buvo kalbama, kad tai sąmoningas diplomatinis veiksmas atsiliepiant į kaip tik tomis dienomis vykusią kibernetinę ataką, taip pat į kai kuriuos aukštų rusų politikų neigiamus pareiškimus apie Lietuvą.
Vakar pasibaigus skiriamųjų raštų įteikimo oficialiajai daliai Prezidentas keliolika minučių bendravo su naujuoju ambasadoriumi prie šampano taurės. Neoficialiomis žiniomis, pokalbis buvo labiau asmeninės pažinties pobūdžio. Diskusija apie požiūrį į sovietinę praeitį nebuvo plėtojama.
Žiniasklaidai taip ir nepavyko užduoti V.Čchikvadzei klausimų apie Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių aktualijas. Nors prezidentūros spaudos tarnybos atstovai ambasadoriui ir jo aplinkai perdavė gausiai susirinkusių Lietuvos žurnalistų prašymą bent kelias minutes pabendrauti, V.Čchikvadzė nukirto, kad toks pokalbis nenumatytas protokolo. Todėl jis įsėdo į automobilį ir nė nestabtelėjęs prie žurnalistų išvyko į ambasados pastatą.
Kitų valstybių ambasadoriai, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, pasibaigus skiriamųjų raštų įteikimo ceremonijai paprastai randa laiko atsakyti į žiniasklaidos klausimus.
Naujausi komentarai