AREŠTINĖJE

Po grindimis - istorinis lobis

Klaipėdos policijos areštinę remontuojantys statybininkai po grindimis rado slėptuvę, o joje - šūsnį sudūlėjusių popierių. Ilgai nesvarstę statybininkai radinį išmetė į šiukšlyną. Vėliau paaiškėjo, kad seni laikraščiai ir dokumentai galėtų sudominti muziejininkus.

Prieš kelias dienas kamerų grindis tvarkę statybininkai nuardė plytas ir po jomis aptiko medines lentas. Matyt, jos buvo gerokai sutrūnijusios, nes, ant vienos lentos užmynus, statybininko koja įlūžo ir apačioje atsivėrė tuštuma. Ten buvo aptikta skardinė dėžė su popieriais. Šalia gulėjo suakmenėję durpių briketai, kaip vokiečių laikais įprasta - ant kiekvieno jų išspaustas vokiškas užrašas ir įmonės emblema.

Areštinės viršila Artūras Tatarinovas atnešė dėžės turinį VPK atstovui spaudai Albinui Strumylai. Pareigūnai įdėmiai apžiūrėjo radinį. Jame daugiausiai buvo vokiškų laikraščių. Vienas gana gerai išsilaikęs, vadinasi „Klaipėdos krašto valdžios žinios“, išleistas 1926 metais. Tekstai - lietuvių ir vokiečių kalbomis. Kiti laikraščiai labiau sudūlėję, leisti nuo 1903 iki 1935 metų. Pasitaikė viena apskaitos knyga ir susirašinėjimo dokumentacija, kurioje minimas fiureris. Policijos darbuotojai mano, kad rasti popieriai galėtų sudominti Klaipėdos krašto istorikus.

Remontuojama patalpa taip pat gali būti įdomi specialistams. Nuplėšus grindis, apačioje pasirodė skliauto kontūrai. Statybininkai spėja, kad anksčiau ši pusrūsyje įrengta areštinės kamera galėjo būti pirmuoju aukštu, o po juo dar buvo rūsys, kuris dabar atsidūrė po žeme.

Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdoje vadovas Algirdas Gintaras sakė, kad šis pastatas nuo pat pradžių buvo statytas kaip kalėjimas. Šiuo metu policijos pastatas yra perrašomas į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą. Iš senų miesto schemų žinoma, kad jis pradžioje buvo L formos. Vėliau daug kartų rekonstruotas, prie jo atsirado priestatai. Mokslininkas mano, kad jo kolegas seni laikraščiai nelabai domina, bet jais galėtų susidomėti muziejininkai.