Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas pabrėžia, kad šiame dokumente turi būti labiau išryškinti pagrindiniai krašto gynybos ir saugumo prioritetai.

Premjeras Gintautas Paluckas sudarė darbo grupę naujai strategijai parengti. Jos vadove paskirta krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Poreikį atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją lemia siekis atspindėti pakitusią Lietuvos saugumo aplinką ir šalies vykdomas priemones nacionaliniam saugumui stiprinti“, – BNS sakė ministrė.

Jos teigimu, pastarąjį kartą strategija atnaujinta 2021 metais, o nuo to laiko įvyko daug reikšmingų pokyčių, turinčių tiesioginės įtakos Lietuvos saugumo situacijai.

„Todėl būtina tinkamai apibrėžti mūsų atsaką į šalies saugumui kylančias grėsmes“, – tvirtino ministrė.

Anot jos, atnaujinant strategiją pagrindinis dėmesys bus skiriamas „nustatyti priemones, kurias įgyvendinsime visapusiškai stiprindami pasirengimą gynybai, didindami valstybės ir visuomenės atsparumą bei kurdami mūsų interesus atitinkančią tarptautinę saugumo aplinką“.

Pagal premjero potvarkį, darbo grupė iki spalio 1 dienos turi pateikti Vyriausybei Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

D. Šakalienės teigimu, naujas strategijos projektas Seimą turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos.

Į darbo grupę įtraukti visų ministerijų, Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai.

Reikia aiškių prioritetų

Seimo NSGK vadovas G. Jeglinskas BNS sakė, kad atnaujinti Nacionalinę saugumo strategiją būtina. Anot jo, būtent diskutuojant komitete ir kilo ši iniciatyva.

„Supraskime, 2021 metais nebuvo nei plataus masto invazijos, nei prekybos karų, apskritai geostrateginė situacija keičiasi“, – tvirtino jis.

Komiteto vadovo teigimu, Nacionalinio saugumo strategijoje privalu aiškiai išskirti prioritetus.

„Jeigu pažiūrėtumėte į dabartinę Nacionalinio saugumo strategiją, ji turi viską – ten visas prekių sąrašas, viską ten rasime. Bet žinote, jei viskas yra saugumas, tai niekas nėra saugumas“, – BNS sakė politikas.

„Turi būti aiškūs prioritetai, jie nustatys ir resursų paskirstymą, kas yra esmė. O kai resursus sugebama paskirstyti pagal prioritetus, strategija tampa efektyviu, labiau naudotinu dokumentu“, – pabrėžė G. Jeglinskas.

Pasak jo, atnaujintame dokumente, be kita ko, reikia dėmesio skirti tautinio tapatumo stiprinimui.

„Ar visi suprantame, ką ir kodėl ginsime. Kalbame apie visuotinę gynybą, tas elementas taip pat turi būti įtrauktas, gal turėtų būti labiau koncentruotas šiame dokumente – kaip užtikrinsime, kad kiekvienas pilietis suprastų savo vaidmenį šalies gynyboje“, – sakė NSGK pirmininkas.

Anot jo, strategija turi būti perorientuota pagal naujausius geopolitinius pokyčius, tarp jų atsižvelgti ir kintančią suvereniteto sampratą.

Pasak politiko, į gynybos dalį turi būti įtrauktos karo Ukrainoje pamokos, gynybos pramonės skatinimas, technologijų panaudojimas.

„Šiuo metu ji (gynybos pramonė – BNS) gal ir paminėta viename paragrafe. Aš matau gynybos pramonę kaip šalies ekonominės transformacijos variklį. Tai turi būti ir mūsų Nacionalinio saugumo strategijoje, ir bendroje ekonominėje strategijoje. Augant gynybos biudžetui ES, atsiveria naujos galimybės Europai ir Lietuvai“, – teigė G. Jeglinskas.

Paskutinį kartą atnaujinta 2021-aisiais

2021 metų gruodį Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje atkreiptas dėmesys į stiprėjančią autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešą, teigiama, jog autoritarinės valstybės, visų pirma Rusija ir Kinija, kelia naujų iššūkių Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai.

Dokumente pažymima, kad vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

Kaip grėsmės šaltiniai taip pat minimi didėjantis autoritarinio Baltarusijos politinio režimo priešiškumas ir nenuspėjamumas, Kinijos ekonominės bei karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką.

Strategijoje akcentuojama, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir prisideda prie tarptautinės taikos bei visa apimančio saugumo, grįsto laisvės ir demokratijos sklaidos, žmogaus teisių ir laisvių gynimo, tarptautinės teisės viršenybės bei daugiašalio bendradarbiavimo palaikymu.

Keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.

Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.

Kaip prioritetas minimas valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.