Piligrimystė: kas tai ir kur keliauja piligrimai

  • Teksto dydis:

Sekmadienį Vilniuje prasidėjo vieni iš svarbiausių Lietuvoje Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai. Pati Aušros vartų šventovė kartu su Kryžių kalnu, Šiluva, Vilniaus arkikatedra ir Dievo Gailestingumo šventove Lietuvoje yra labiausiai lankoma piligrimų.

Kas yra piligrimystė? Kaip tapti piligrimu? Kur keliauja Lietuvos piligrimai? Kokios Lietuvos šventosios vietos yra populiariausios tarp užsienio piligrimų? Tai dažniausiai užduodami klausimai, į kuriuos tenka atsakyti Lietuvos piligrimų bendrijos nariams.

Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Darius Liutikas piligrimystės reiškinį tyrinėja jau beveik dvidešimt metų. Pasak jo, piligrimystė ir religinis turizmas Lietuvoje tampa vis populiaresnėmis kelionių rūšimis. Žmonėms šiame, greitai kintančiame ir globaliame pasaulyje, vis dažniau reikia atrasti gyvenimo prasmę ir aiškias gyvenimo nuorodas, įgauti dvasinės stiprybės ir vilties. Tą gali suteikti piligriminės kelionės.

Piligrimystė ar religinis turizmas?

Vienas dažniausių klausimų susijęs su piligrimyste – jos skirtumai nuo turistinių kelionių. Pasak Dariaus Liutiko, pagrindinis piligrimystės skiriamasis bruožas yra tas, kad tai – ne tik fizinė kelionė į šventą vietą, bet ir dvasinė, vidinė žmogaus kelionė į save. Tuo piligrimystė skiriasi nuo religinio turizmo, kurio metu keliaujama į religines vietas dėl pažintinių ar kultūrinių motyvų.

Dažnai šventos vietos pasižymi išskirtine architektūrine ar istorine verte, todėl jos įtraukiamos ir į turistinius maršrutus. Viešojoje erdvėje sąvokos piligrimystė, religinis turizmas, piligriminis turizmas, sakralinis turizmas dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau piligrimystė arba vertybinė kelionė savo esme yra visiškai priešinga turizmui arba poilsinėms ir rekreacinėms kelionėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių