Asmens informacijos apsaugos ir dokumentų naikinimo specialistai teigia, kad seniai nusistovėjusi ir tebegaliojanti rinkimų dokumentų naikinimo tvarka visiškai nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovai žiniasklaidoje yra sakę, kad balsavimo biuleteniai ir kiti balsavimo procedūroje naudojami dokumentai praėjus trims ar keturiems mėnesiams po rinkimų išvežami perdirbti į Grigiškių popieriaus fabriką. Valstybės archyvui perduodami tik balsavimo protokolai iš visų rinkimų apylinkių ir apygardų.

„Su rinkėjų pažymėjimais elgiamasi kaip su paprasčiausia makulatūra, o tai juk dokumentas su asmens duomenimis. Tokie dokumentai privalo būti naikinami šiuolaikiškai ir profesionaliai, garantuojant asmens duomenų apsaugą“, - sako bendrovės „Dokumentų naikinimo sistemos“ direktorius Rokas Kaukėnas.

Jis pastebi, kad dėl ūkio krizės tikėtina, kad ir akcinė bendrovė „Grigiškės“ mažina gamybą, tad didėja tikimybė, kad ir dokumentai su asmens duomenimis nebus perdirbti ilgiau nei tai būdavo anksčiau. O tai didina tikimybę, kad bus pažeista asmens duomenų apsaugos tvarka.

„Piliečiai per rinkimus atlieka savo pareigą valstybei. Valstybė turi pasirūpinti, kad šios pareigos atlikimas nesukurtų prielaidų asmens duomenims pasklisti“, - sako R.Kaukėnas. Jo vadovaujama bendrovė stacionaria arba mobilia įranga dokumentus naikina aukščiausiu saugumo lygiu, paversdama juos mikro drožlėmis.