Pedagogų atstovai skeptiškai vertina nacionalinį susitarimą: tartis niekas nekvietė

Pedagogų profesinių sąjungų atstovai daug vilčių į Vyriausybės inicijuojamą siekį pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos nededa.

Profsąjungų lyderiai apgailestauja, kad į derybas pakviesti nebuvo, todėl, samprotauja jie, politikų iniciatyva dėl švietimo sistemos, ko gero, yra tik dar vienas manevras prieš artėjančius Seimo rinkimus.

„Kol kas niekas į jokias derybas nekvietė, bet mes vis tiek išsiuntėme savo pamąstymus, pozicijas, pasiūlymus, kas galėtų būti įtraukti į tą susitarimą. Išsiuntėme visoms institucijoms: Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei bei atskirų frakcijų seniūnams, bet jokios reakcijos iš nieko negavome. O mes tai padarėme dar rugsėjo pirmoje pusėje“, – Eltai sakė Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

Anot jo, pasirinktas laikas prieš rinkimus deryboms taip nėra pats geriausias.

„Turiu keistą abejonę, nes jie nevykdo susitarimų, kurie pasirašyti jau 2017 metais. Tai klausimas, kaip bus vykdomas naujo dokumento įsipareigojimas. Jeigu žiūrėtume, kaip vykdomas Krašto apsaugos ministerijos susitarimas – tai jei taip būtų vykdoma švietimo politika, tai būtų labai gerai. Bet kol kas to susitarimo net nėra ir aš apskritai sunkiai įsivaizduoju, ar jis artimiausiu metu atsiras, bet, kaip suprantu, čia yra žaidimai prieš rinkimus ir kas ką gražiau pasiūlys“, – sakė E. Milešinas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas taip pat tvirtino, kad jokiose derybose jo kuruojama profsąjunga nedalyvavo.

„Mūsų galbūt privengia, bijo, kad kažkam nepritarsim ir panašiai. Susitarimas iš tiesų labiau su rinkimais susijęs, negu su gilinimusi į kažkokią esmę“, – teigė jis.

Rugsėjo viduryje premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų politinių partijų atstovams, kviesdamas kartu parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis Eltai teigė dar nežinąs, kada galima tikėtis politinių partijų susitarimo dėl švietimo. Anot jo, susitarimas turi būti parengtas kokybiškai, atsižvelgiant į visų pusių interesus.

„Nežinau, kada bus konkretus tekstas, tada ir pažiūrėsim, ar jis yra tinkamas politinėms partijoms. Jeigu jis būtų tinkamas, tai tikrai mes greitai pasirengtume“, – pirmadienį po Švietimo tarybos posėdžio Seime Eltai sakė Vyriausybės vicekancleris.

D. Matulionio teigimu, svarbiausia, kad susitarimas būtų tikslus, kokybiškas ir atitinkantis visų pusių interesus.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis portretas
Duokite darbo-taip suprato darbininkai 20 amžiaus pradžioje gerovę. Jeigu bus darbo , bus ir atlyginmas . O kaip dabartiniai mūsų pedagogai supranta darbą ir už jį gaunamą atlygimą. Jeigu visa mokykla su infrastruktūra mokina kelis mokinius ir priedo jų debilizacija ko ne aukščiausio lygio Europoje , tai apie kokį atlyginimą galima kalbėti. Kada profsąjungų vadovai prabils ne apie atlyginimą , o apie darbą ir pareikalaus jo-reformuoto švietimo - galėsime juos laikyti jau pasiekusius kapitalizmo aušros darbininkų supratimo lygį. Dabar tai tuščios kvailos pliurpiančios mašinos ar robotai.

Skaitytoja

Skaitytoja portretas
Švietimas kaip ir tautinis kostiumas kiekvienam Lietuvos moksleiviui.

Jonas

Jonas portretas
Pinigų niekas nedalina. Pirmiausia pedagogai turi kelti savo lygį, o paskui reikalauti. Jei jiems dzin moksleiviai, kai per jų sėliones, negauna žinių, tai jiems reikia ne didinti algas, o mažinti.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių