Balandžio 2-ąją sukanka lygiai 30 metų, kai buvo priimta Europos Bendrijos Tarybos Paukščių direktyva. Tai pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje (ES).

„Šis dokumentas nustato laukinių paukščių apsaugą ir naudojimo taisykles, įpareigoja saugoti ne tik paukščius, bet ir jų kiaušinius, lizdus ir buveines“, - sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Džiugas Anuškevičius.
 
Anot jo, pagal šios direktyvos reikalavimus steigiamos specialios apsaugos teritorijos paukščių rūšims, kurios išvardintos pirmajame direktyvos priede.

Lietuvoje šios teritorijos vadinamos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) ir yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ sudėtinė dalis.  Saugomas teritorijas reikia steigti ir gausiose migruojančių paukščių sankaupų bei žiemojimo vietose.
 
Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigtos 77 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, užimančios 8,4 procentų šalies teritorijos.

Žurnale „Science“ paskelbtas tyrimas patvirtino, kad kai kurių Europos paukščių populiacijų nykimas šia direktyva yra veiksmingai sustabdytas.

Tačiau Aplinkos ministerijos specialistai perspėja, kad nors per 30 metų ir padaryta pažanga, ES biologinei įvairovei, kuri turtinga daugiau kaip 500 laukinių paukščių rūšių, vis dar gresia pavojus.

Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, 43 procentai Europos paukščių rūšių gali išnykti arba gali gerokai sumažėti tų paukščių populiacijos. Tai didžiausia problema, kurią reikia išspręsti baigiant steigti saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.