Pasigenda informacijos, kaip karo atveju elgtis neįgaliesiems

Tačiau, panašu, kad į specifinės pagalbos poreikį neįgaliems asmenims dėmesys atkreiptas nebuvo. Neįgaliųjų reikalų departamento vadovės Eglės Čaplikienės teigimu, tiek visuomenė, tiek asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų atstovai yra sunerimę dėl informacijos trūkumo ir menko prieinamumo apie pasirengimą karui neįgaliesiems. Tai, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo ir organizavimo srityje iki šiol neįgaliesiems nebuvo skirtas pakankamas dėmesys pripažįsta ir Vidaus reikalų ministerija. 

Kita vertus, VRM informuoja, kad ministrė Agnė Bilotaitė įpareigojo atsakingas valstybės institucijas spręsti problemą. Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Rimas Ožalinskas atkreipia dėmesį, kad departamentas yra parengęs ekstremaliųjų situacijų valdymo naują redakciją, kurioje yra akcentuojamas asmenų su negalia apsaugos organizavimas.

Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė: labiausiai nerimą kelia informacijos trūkumas ir menkas jos prieinamumas

Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė  E. Čaplikienė pažymi, kad tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek visuomenė yra sunerimusi dėl informacijos, kaip padėti neįgaliesiems karo atveju trūkumo. 

„Labiausiai nerimą kelia tiek gyventojams, tiek asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų atstovams informacijos trūkumas arba menkas jos prieinamumas apie tai, kokių veiksmų būtų imtasi kilus ekstremaliai situacijai dėl karo grėsmės Lietuvoje“, – Eltai teigė E. Čaplikienė. 

Jos teigimu, dėl šios priežasties Lietuvos negalios organizacijų forumas kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją bei į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti medžiagą. Nors, E. Čaplikienės teigimu, forumas atsakymų sulaukė, visgi internetinėje svetainėje informacija apie pasirengimą civilinei saugai kol kas vis dar nėra pritaikyta įvairių negalių turintiems asmenims. 

„Šiuo metu yra labai svarbu, kad informacija, kuri pateikiama interneto svetainėje www.lt72.lt bei savivaldybių internetiniuose puslapiuose, būtų pateikta prieinamomis formomis įvairių negalių turintiems asmenims: tiek su intelekto, tiek regos, tiek klausos negalia“, – komentavo E. Čaplikienė bei pridūrė, kad, anot jos, jau ketinama imtis atitinkamų priemonių. 

„Mano žiniomis, šiuo metu planuojama bent pagrindinius aspektus išversti į lengvai suprantamą kalbą, įrašyti gestų kalba bei brailio raštu“, – akcentavo Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė. 

Kiek teko susidurti, savivaldybių civilinės saugos skyriai, bent jau Vilniaus miesto, nėra parengę tinkamų neįgaliesiems planų ir dar yra tik jų rengimo procese.

Be to, E. Čaplikienė atkreipia dėmesį, kad ir atskirų savivaldybių Civilinės saugos skyriai, anot jos, vis dar nėra parengę tinkamų neįgaliesiems ekstremalių situacijų valdymo planų. 

„Kiekviena savivaldybė turi būti pasirengusi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, vadovaudamasi PAGD patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis. (...) Kiek teko susidurti, savivaldybių civilinės saugos skyriai, bent jau Vilniaus miesto, nėra parengę tinkamų neįgaliesiems planų ir dar yra tik jų rengimo procese“, – komentuoja Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė. 

E. Čaplikienės teigimu, neįgaliesiems pavojus nukentėti karo atveju yra gerokai didesnis, todėl, anot jos, būtina užtikrinti informacijos prieinamumą skirtingų negalių turintiems asmenims. 

„Ekstremalios situacijos dėl karo pavojaus atveju tikrai neįgaliesiems reikia daugiau pagalbos bei aiškių algoritmų, kaip ta pagalba būtų teikiama. Ypač asmenims su sunkia judėjimo, intelekto ar psichosocialine negalia, vienišiems asmenims. Nesuteikus informacijos prieinamomis formomis ir pagal asmenų su negalia poreikius pritaikytos pagalbos – pavojus nukentėti būtų daug didesnis“, – kalbėjo E. Čaplikienė. 

Iki šiol neįgaliesiems nebuvo skirtas pakankamas dėmesys

Vidaus reikalų ministerija taip pat pripažįsta, kad iki šiol dėmesio, kaip ekstremaliomis situacijomis elgtis neįgaliesiems, buvo skirta per mažai. Visgi, VRM nurodo, kad šiuo metu jau yra imtasi priemonių siekiant sustiprinti neįgaliųjų pasirengimą civilinei saugai.  

„Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įpareigojo atsakingas valstybės institucijas, kurios ruošia Civilinės saugos tobulinimo strategiją, atsižvelgti ir į neįgalių žmonių problematiką civilinės saugos kontekste. Pažymėtina, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo ir organizavimo srityje iki šiol neįgaliesiems nebuvo skirtas pakankamas dėmesys“, – nurodo VRM. 

Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos vyriausiasis specialistas Rimas Ožalinskas akcentuoja, kad šiuo metu jau yra numatytos apsaugos priemonės neįgaliesiems. Visgi, pažymi jis, pasirengimas gali būti tobulinamas. 

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose pasiūlyta įtvirtinti ir konkrečias nuostatas dėl neįgaliųjų poreikių užtikrinimo.

„Civilinė sauga apima pasirengimą daugelyje sričių, numato apsaugos priemones gyventojams, atskirais atvejais detalizuojant paslaugas žmonėms, turintiems negalią. Tiek teisinė bazė, tiek veiksmų organizavimas nuolat tobulinami pagal poreikį ir gerąją praktiką. Civilinės saugos pasirengimas, kaip ir kitos valstybės valdymo sritys, visada gali būti gerinamas ir tobulinamas“, – Eltai nurodė R. Ožalinskas. 

Kita vertus, R. Ožalinskas teigia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau yra parengęs naują situacijų valdymo planų redakciją, kurioje atkreipiamas dėmesys į negalią turinčių asmenų civilinę saugą. 

„Siekdamas įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas, (...) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų  naują redakciją, kurioje yra akcentuojamas asmenų su negalia apsaugos organizavimas. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose pasiūlyta įtvirtinti ir konkrečias nuostatas dėl neįgaliųjų poreikių užtikrinimo“, – pažymėjo R. Ožalinskas.

Anot jo, įvertinant tai, kad  labai svarbu užtikrinti žmonių su negalia teisę gauti suprantamą informaciją pagal jų poreikius, į naują redakciją įtrauktos ir nuostatos, susijusios su informacijos prieinamumu. Be to, R. Ožalinskas akcentuoja, kad ir savivaldybės yra parengusios ekstremalių situacijų valdymo planus, kuriuose yra numatytos užduotys perspėti ir informuoti gyventojus. 

„Šiuo metu gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami ne tik sirenomis, kurių gyventojai, turintys negalią, gali negirdėti, bet ir kitomis priemonėmis – per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją panaudojant tekstinę informaciją ir specialų vertimą, taip pat panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo technologiją, siunčiant trumpuosius pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose yra numačiusios ir pasiuntinius, kurių užduotis –  perspėti gyventojus, kurie negali būti perspėti ir informuoti numatytomis techninėmis priemonėmis“, – atkreipė dėmesį R. Ožalinskas. 

Be to, R. Ožalinkso teigimu, šiuo metu yra sprendžiamas klausimas ir dėl kolektyvinės apsaugos statinių pritaikymo neįgaliesiems. Kita vertus, anot jo, svarbu ir tai, kad kiekvienas gyventojas pats iš anksto pasidomėtų apie priedangą nuo oro pavojaus. 

„Reikalavimai dėl neįgalių asmenų parenkant kolektyvinės apsaugos statinius ir juos įrengiant yra nustatyti teisės aktuose. Reaguojant į aktualias geopolitines grėsmes kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija svarstoma apie galimybes teisės aktuose nustatyti reikalavimus naujai statomiems statiniams, kad jie būtų pritaikyti apsisaugoti nuo karo grėsmių. Svarbu ir tai, kad kiekvienas gyventojas iš anksto pasidomėtų, kur galėtų rasti priedangą nuo oro pavojaus – kolektyvinės apsaugos statinyje, artimiausio pastato rūsyje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ar kitoje tam tinkamoje vietoje“, – pridūrė R. Ožalinskas.